Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Europos Komisija: genetiškai modifikuotos bulvės saugios

Europos Komisija: genetiškai modifikuotos bulvės saugios

Prieš mėnesį Europos Komisijos patvirtintas leidimas auginti genetiškai modifikuotas bulves buvo priimtas remiantis daugybę metų vykdytais Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) išvadomis, skelbia Europos istorijų parkas - EK atstovybės Lietuvoje tinklalapis. Genetiškai modifikuotos bulvės „Amflora“ bus pradėtos auginti jau šiais metais Vokietijos ir Čekijos teritorijoje, kitąmet auginimo imsis švedai ir olandai. Europos Komisija teigia, kad ši veislė saugi.

Pagrįsta moksliniais tyrimais

Pirmas palankus „Amflora“ bulvių veislės įvertinimas buvo pateiktas dar 2001 m. Švedijoje, kurioje buvo vykdomas pirminis rizikos įvertinimas. Kai kurioms Europos Sąjungos šalims suabejojus šiuo sprendimu, Europos maisto saugos tarnyba pakartotinai atliko tyrimus ir patvirtino šių bulvių saugumą.

Europos maisto saugos tarnyba, bendradarbiaudama su Europos medicinos agentūra (EMEA) bei Europos ligų prevencijos ir kontrolės biuru (ECDC), ištyrė daugiausia abejonių visiems kėlusį antibiotikams atsparų geną, kurį galima aptikti „Amflora“ veislės bulvėse. Atlikus tyrimus padaryta išvada, kad „naudojant šias bulves siūlomiems tikslams, tikėtina, kad šių bulvių galimas neigiamo poveikio žmonių, gyvūnų sveikatai ir aplinkai pavojus ne didesnis nei įprastinių bulvių“.

Be to, Europos maisto saugos tarnyba patikino, jog genetiškai modifikuotos bulvės, kurios itin retai auga nekultivuojamoje dirvoje, neplinta labiau negu įprastos. Kadangi bulvės veisiamos vegetatyviniu būdu ir natūralus sėklinimas įmanomas tik su kitomis bulvių rūšimis, aplinkai nėra jokios rizikos, kad šių bulvių sėklos nevaldomai išplis.

Augins pramonei

Vokietijos chemijos koncerno „BASF“ išvesta genetiškai modifikuotų bulvių veislė „Amflora“ bus auginama pramoniniais tikslais: krakmolui išgauti, kuris bus panaudotas popieriaus bei klijų gamybai, taip pat gyvulių pašarams. Ši technologija paspartins gamybos procesą ir leis taupyti žaliavų, energijos, vandens ir iš naftos gaunamų cheminių preparatų, teigiama pranešime.

Šis sprendimas yra antrasis Europos Komisijos leidimas auginti genetiškai modifikuotus produktus: nuo 1998 m. Ispanijoje, Prancūzijoje, Čekijoje ir Portugalijoje leista auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus MON810.

Griežti reikalavimai

Kol kas Lietuvoje planuojama laikytis apsaugos priemonių, kad genetiškai modifikuotos bulvės nepatektų į šalį, o dėl auginimo žadama apsispręsti tuomet, kai dėl to apsispręs visos ES šalys.

Lietuvos daržovių augintojai nuogąstauja, kad pradėjus plačiau auginti genetiškai modifikuotas bulves, taps sudėtinga kontroliuoti, kur jos gabenamos. Yra baiminamasi, kad kontrabandos būdu tokios bulvės gali patekti į šalį ir imti plisti. Valdžios pareigūnai tikina, kad bus imtasi priemonių, siekiant užtikrinti, jog tokios bulvės nebūtų pervežamos per Lietuvos sieną.

Produktų ženklinimas

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vykdanti importuojamų ir rinkoje esančių genetiškai modifikuotų maisto produktų saugos kontrolę bei ženklinimą, tikina, jog maisto ar pašarų produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 procento GMO, ženklinimo etiketėse turi būti aiškiai parašyta, kad maisto ar pašaro produktas pagamintas iš genetiškai modifikuoto produkto arba sudėtyje yra GMO. Vis dėlto nereikalaujama ženklinti maisto produktų (pvz. pieno, sviesto, kiaušinių), gautų iš gyvulių, kurie buvo šeriami genetiškai modifikuotais pašarais

Pritaria ne visi

DELFI anksčiau skelbė, kad toks Europos Komisijos sprendimas priimtinas ne visiems. Christofas Potthofas, Berlyne įsikūrusios organizacijos “Gen-ethisches Netzwerk” (liet. “Gen-etiškas tinklas”) specialistas genų technologijų žemės ūkyje ir maisto pramonėje klausimais, įsitikinęs, kad toks leidimas – tik pradžia.

„Teisiniai sprendimo rėmai tiesiog neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, yra nustatyta, kad nuėmus derlių, žemėje negali likti nei vienos modifikuotos bulvės. Tai juk absurdas – kaip tu užtikrinsi, kad lauke nei vienos neliktų? Juk nenurodysi bulvėms kiek tiksliai joms augti. O jei nors viena liks – jau kitąmet iš jos išaugs kelios. Ir nebeatskirsi. Nustatytos taisyklės niekaip neveiks tikrovėje. Ir politikai tai žino“, - teigia jis.

Bulgarai baus iki 1,76 mln. litų bauda

Bulgarijos parlamentas kovą priėmė įstatymą, draudžiantį genetiškaimodifikuotų augalų auginimą bet kokioms mokslo ar komercinėms reikmėms.Toks sprendimas buvo priimtas dėl visuomenės spaudimo. Už įstatymo Bulgarijoje pažeidimus bus baudžiama 511 tūkst. 325 eurų bauda (1,76 mln. litų).

Renkami parašai uždrausti GMO

Beveik 400 tūkst. parašų surinko peticija, pasisakanti prieš genetiškai modifikuotų augalų auginimą Europos Sąjungoje.

„60proc. europiečių nori daugiau informacijos apie genetiškai modifikuotųorganizmų keliamą grėsmę sveikatai ir aplinkai prieš tai, kol jie buspradėti auginti. Surinkime milijoną balsų uždrausti genetiškaimodifikuotą maistą iki tyrimai ( dėl jų keliamo pavojaus) bus baigti“ -skelbiama dokumente.

Pagal gruodį įsigaliojusią Lisabonossutartį, surinkus 1 mln. piliečių parašų iš reikšmingos ES šalių nariųdalies, Europos Komisija turi imtis svarstyti iniciatyvą, tačiau josvykdyti neprivalo.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA