Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (1)
Genetiškai modifikuotos bulvės bus tik pradžia, įsitikinę specialistai

Genetiškai modifikuotos bulvės bus tik pradžia, įsitikinę specialistai

Europos Komisijos priimtas sprendimas leisti auginti genetiškai modifikuotas bulves gali atidaryti duris kitiems panašiems nutarimams. Apie tokio sprendimo pasekmes kalbėti dar anksti, nes kadaise „ir kokainas buvo laikomas vaistu nuo visų ligų“, teigia Christofas Potthofas, genų technologijų maisto pramonėje specialistas. Jis netiki, kad ilgainiui modifikuotos bulvės nesusimaišys su įprastomis. Lietuva bent šiemet genetiškai modifikuotų bulvių auginti neplanuoja.

Kovo 2-ąją Europos Komisija priėmė istorinį sprendimą – leido Europos Sąjungoje auginti genetiškai modifikuotas bulves. Šiemet jos bus auginamos Vokietijoje ir Čekijoje.

Sprendimo šalininkai tvirtina, kad jaudintis nėra priežasčių: bulvės leistos auginti pramoniniam naudojimui - ne cepelinams virti, bet, pavyzdžiui, popieriui gaminti. O specialistai krato galvas: kaip Briuselyje as Strasbūre sėdėdami politikai sužiūrės, kur kokiam lauke auganti bulvė yra ar nėra genetiškai modifikuota? Čia ir slypi priimto sprendimo paradoksas, sako Christofas Potthofas, Berlyne įsikūrusios organizacijos “Gen-ethisches Netzwerk” (liet. “Gen-etiškas tinklas”) specialistas genų technologijų žemės ūkyje ir maisto pramonėje klausimais.

Netiki, kad nesusimaišys su įprastomis

Diskusijoje apie tik ką priimtą sprendimą mažai kas užsimena, ar vartoti genetiškai modifikuotus produktus yra sveika. Anot kalbinto specialisto, apskritai sunku būtų įrodyti ar modifikuotos daržovės žalingos, nes Europoje kol kas maisto pramonėje vartoti jų nebuvo leidžiama. O jei kur kitur pasaulyje jos ir buvo įsimaišiusios tarp “normaliųjų”, vargu ar kas galėtų tai atsekti – parduotuvėje modifikuotų kukurūzų nuo natūraliųjų plika akimi neatskirsi.

Europos Komisijos sprendimas, pasak Ch. Potthofo, mums visiems aktualus dėl banalios priežasties. Nes leidus auginti modifikuotas bulves, anksčiau ar vėliau jos susimaišys su natūraliom. Pašnekovas sako, kad ir kaip politikai stengtųsi, vien tik popierinėmis taisyklėmis bulvių jie nesuvaldys.

“Teisiniai sprendimo rėmai tiesiog neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, yra nustatyta, kad nuėmus derlių, žemėje negali likti nei vienos modifikuotos bulvės. Tai juk absurdas – kaip tu užtikrinsi, kad lauke nei vienos neliktų? Juk nenurodysi bulvėms kiek tiksliai joms augti. O jei nors viena liks – jau kitąmet iš jos išaugs kelios. Ir nebeatskirsi. Nustatytos taisyklės niekaip neveiks tikrovėje. Ir politikai tai žino”, – sako specialistas.

Bulvės niekuo dėtos

Kita vertus, neverta manyti, kad priimtasis sprendimas reiškia biurokratų pasiryžimą užversti mus genetiškai modifikuotomis bulvėmis. Apskritai, anot Ch. Potthofo, bulvės čia niekuo dėtos. Šiuo atveju jos tėra politinis signalas, kuriuo naujai suformuota Europos Komisija konstatuoja: štai tokią pažangią politiką vykdysime genų technologijų ir inovacijų atžvilgiu.

Tačiau istorijos pavyzdžiai moko, kad pažanga – rizikinga sritis. Kadaise ir daktaras Sigmundas Freudas tvirtai tikėjo, kad kokainas yra vaistas nuo visų ligų, rašė apie tai mokslinius traktatus ir nuoširdžiai rekomendavo šį “vaistą” savo draugams ir šeimos nariams. O vėliau jam pačiam teko pripažinti klydus. Pašnekovas sako: kokios bus Europos Komisijos sprendimo pasekmės, dabar spręsti per anksti.

Ch. Potthofas pasakoja, kad jį, studijavusį biologiją ir socialinius mokslus, visada domino technologijų pažanga ir kaip į ją reaguoja visuomenė. Svarbiausias jo keliamas klausimas – kaip sureguliuoti naujus atradimus, kad jie nebūtų taikomi be priežasties. Arba kaip iš jų pasirinkti tik visuomenei iš tikrųjų reikalingus.

Pavyzdžiui, sako pašnekovas, Europos Komisijos sprendimas genetikos technologijų pažangą taikyti auginant genetiškai modifikuotus augalus primena daugumos privačių bendrovių ir verslininkų įsitikinimą, kad pažangą įrodo nauji produktai. Tačiau pastarieji nėra vienintelis pažangos įrodymas. Dažnai daug vertingesnis yra ne naujas produktas, tačiau nauja metodologija vystant įvairias veiklos rūšis – tarkim, žemės ūkį. Tačiau, žinoma, produktą pristatyti ir parduoti lengviau nei darbo metodą.

Atsakomybė – visiems

Anot pašnekovo, praėjusią savaitę priimtas politinis sprendimas tiesiogiai paveiks mūsų gyvenimo sąlygas ir kokybę. Ir žmonės tai jaučia – skambina, klausia ką galima padaryti, kur ir kaip jie turėtų kreiptis, išsakyti savo nuomonę.

“Gyvename pasaulyje, kuriame patys turime spręsti, kas mums priimtina, o kas ne. Ir kai renkamės, kurį produktą pirkti – sprendžiame. Jei domėsimės ir rinksimės atsakingai – kelsime savo gyvenimo kokybę. Tam nėra būtina būti “politišku” ar jungtis prie maištingų visuomeninių judėjimų”, – mano pašnekovas. O kad politiniai sprendimai piktina – tuo geriau. Tada kyla noras patiems išsakyti nuomonę ir keisti bendruomenės gyvenimui įtakos turinčius sprendimus. Taip ugdoma pilietinė ir socialinė mūsų visuomenės narių atsakomybė.

“Žinoma, genetiškai modifikuotos bulvių tema – tai ne Afganistano karo ar atominių ginklų klausimai ir dešimčių tūkstančių protestuotojų į gatves nesutrauks. Tačiau intensyviai dirbant, bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis, 5 ar net 10 tūkstančių mitingo dalyvių galėtume surinkti”, – vardija Ch. Potthofas. Ir priduria – ES sprendimas netenkina nemažos dalies vokiečių.

Paveiks jis ir Lietuvą – tokios mažos šalies žemės ūkis labai priklauso nuo ES politikų sprendimų. Tačiau kiekvienos ES šalies sprendimas priklausys ir nuo vietos maisto auginimo ir gaminimo kultūros. Tradiciškesnės šalys turėtų priešintis sprendimui, technologijų naujoves mėgstančios – pritarti. Bet domėtis esama padėtimi derėtų visiems. Tokiu jau metu gyvename: maisto produktų patys dažniausiai neauginame. Tad bent dalį savo kasdienio gyvenimo laiko turėtume paskirti atidesniam stebėjimui, kas vyksta maisto ir žemės ūkio produktų pramonėje.

Lietuvoje auginti galima

„Lietuvoje galima auginti genetiškai modifikuotas bulves "Amflora", bet ūkininkas turi praeiti mokymus, registruoti savo žemę, laikytis kitų griežtai reglamentuotų auginimo sąlygų ir sambūvio tarp tradicinių, ekologiškų ir genetiškai modifikuotų augalų pasėlių taisyklių. Šiemet toks auginimas Lietuvoje nenusimato“, - DELFI sakė Neringa Šarkauskienė, Aplinkos ministerijos genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vyr. specialistė.

Anot jos, ES sprendžiant dėl genetiškai modifikuotų augalų auginimo, Lietuva paprastai laikosi „atsargumo pozicijos – nepritarti“. Paprastai bendrą sprendimą dėl genetiškai modifikuotų augalų auginimo lemia visos ES narės, tačiau šįkart galutinį sprendimą priėmė Europos Komisija, nes nebuvo surinkta kvalifikuota balsų dauguma.

Pasak specialistės, kol kas Lietuvoje neatsirado nė vienas ūkininkas, panoręs auginti „Amflora“ bulves, todėl šiemet jos auginamos nebus. Iki šiol Lietuvoje nėra auginami ir genetiškai modifikuoti kukurūzai, kuriems leidimas ES buvo duotas 1998 m.

Taisyklės, norintiems auginti

Norintieji auginti genetiškai modifikuotus augalus (GMA), mažiausiai prieš 30 dienų prieš numatytą sėją turi informuoti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas. Auginti leidžiamos tik ES įteisintos GMA rūšys. Tai gali daryti tik agronomo pažymėjimą turintys arba specialius kursus išklausę ūkininkai, registravę žemės valdas, o GMA pasėlius žymintis žemėlapiuose. Apie GMA auginimą turi būti informuoti greta esančių valdų šeimininkai ir 5 km spindulių esančių bitynų savininkai.

Genetiškai modifikuotos bulvės nuo įprastų turi būti auginamos ne arčiau nei 50 metrų atstumu. Didžiausias atstumas numatytas genetiškai modifikuotiems rapsams nuo kitų rapsų ir kryžmažiedžių šeimos augalų turi būti sodinami ne arčiau nei per keturis kilometrus.

Aplink genetiškai modifikuotų augalų pasėlius turi būti paliktos mažiausiai 3 m pločio apsauginės juostos, kuriose būtų auginami tradiciniai tos pačios šeimos, genties bei rūšies augalai kaip ir GM augalų pasėliai, juos auginant ir prižiūrint kaip GM augalų pasėlius.

Transportas ir laikymo patalpos po po panaudojimo turi būti kruopščiai išvalyti. GM produktų sėkloms išplitus į įprastų augalų laukus, šie turi būti auginami kaip genetiškai modifikuoti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA