Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (22)
Rinkimai

Ekspertas: Lietuva ir toliau murdosi posovietinių kompleksų pelkėje

„Už sausį partijoms rašau po kuolą, kandidatams į prezidentus – po dvejetą, o rinkimų konsultantams už gerai apmokamą nieko neveikimą – po dešimtuką“, – sakė nepriklausomas ekspertas, anksčiau – Lietuvoje žinomos viešųjų ryšių agentūros konsultantas.

Su viena iš populiariausių partijų bendradarbiavusios kompanijos darbuotojas viešai įsivardinti nepanoro. Anot jo, rinkimų į Europos Parlamentą (EP) situacija šalyje normalaus politinio komentaro paprasčiausiai neverta.

Stipriausios Lietuvos partijos jau pradėjo skelbti kandidatus į EP rinkimus, kurie rengiami šių metų gegužės 25 dieną. Tačiau šalies viešųjų ryšių specialistai ir politologai nepastebi ryškesnių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti apie bent kiek aktyvesnę rinkiminę kampaniją. Kai kurie politologai netgi prognozuoja: lietuviai per EP rinkimus pasieks naują pasyvumo rekordą. Prognozės atrodo realios, prisiminus, kad 2009 metais ES valstybių sąraše Lietuva pagal rinkėjų aktyvumą į EP buvo antra nuo galo – balso teise pasinaudojo vos 20,98 proc. rinkėjų.

Partijos pasiruošusios prastai

Skeptiškasis komentatorius EP rinkiminę kampaniją šalyje be gailesčio vadina politinių kompleksų paradu. Tai esą dar sykį įrodo, kad visa Lietuva ir toliau murdosi posovietinių kompleksų pelkėje. Tai neva tokia vieta, kurioje pasiruošimas rinkimams pradedamas likus dienai iki rinkimų, geriausiu atveju – likus porai ar trejetui mėnesių.

Ryšių su visuomene agentūros „PR Service/Edelman Affiliate“ direktoriui Linui Kontrimui partijų pasirengimas EP rinkimuose toks kritiškai prastas neatrodo. Vis dėlto labai gero vertinimo joms jis irgi nepateikia. „Vertinu kaip ir visą mūsų partijų kuriamą politinį procesą – keturiais balais iš dešimties“, – sakė L. Kontrimas.

„Šiandien partijų pasiruošimą vertinti gana sudėtinga, nes kol kas tik galima matyti diskusijas apie partijų – ir tai ne visų – sąrašus“, – rezervuotai apie tą patį kalbėjo ir žinomas politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Anot jo, stipriausios būtų tos partijos, kurios savo programose Lietuvos gyventojams rūpimas problemas aiškiai susietų su ES aktualijomis, pasiūlytų savo ideologija bei realistiškai suprantamomis EP galiomis pagrįstus sprendimus.

„Tačiau žinome, kad balsuojantiems Lietuvos rinkėjams programinės nuostatos toli gražu nėra svarbiausias veiksnys. Tikėtina, jog geriausiai pasiruošusios bus tos partijos, kurios turi įdirbį, pirmauja partiniuose ir asmeniniuose populiarumo reitinguose bei turi pakankamai išteklių“, – labiau prognozavo nei vertino tai, kas jau vyksta, R. Vilpišauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad rinkiminė kampanija gali pateikti netikėtumų, susijusių su visiems žinomomis aktualijomis – žemės pardavimu ar euro įvedimu.

Gelbės prezidento rinkimai

„Kol kas partijos tik rengiasi EP rinkimų kampanijai. Tačiau ją gerokai nustums į šalį prezidentinė kampanija. Pastaroji bus rinkėjų dėmesio centre. Tad EP rinkimuose partijos bandys mobilizuoti ištikimiausius savo rinkėjus. Naujų pritraukti bus sunku. Opozicijos partijos, matyt, kritikuos valdančiuosius su dešiniesiems būdinga retorika apie Rusijos ir kitus pavojus iš rytų. Valdantieji, būdami labiau centro kairėje, turėtų pabrėžti socialines ir ekonomines temas. Anti-ES kortą turėtų aktyviai naudoti tautinės pakraipos partijos. Taip kad nieko naujo po saule: girdėsime tradicinį partijų repertuarą, kuris kartojasi beveik kiekvienuose rinkimuose“, – taip apie partijų pasirengimą kalbėjo politologas Algis Krupavičius.

A. Krupavičiaus manymu, į EP rinkimų kampaniją partijos greičiausiai daug neinvestuos. Todėl svarbiausi veiksmai tebus „kalbančios galvos“ per televiziją, partijų atstovų susitikimai su negausiomis rėmėjų grupelėmis.

EP rinkimai, anot politologo, nebus labai svarbus viešųjų ryšių ir reklamos rinkos veiksnys. Matyt, konkurencijoje tarp viešųjų ryšių agentūrų laimės daugiau tos, kurios jau yra dirbę su įvairiomis politinėmis partijomis ir jų kampanijose.

„Kadangi vyksta sudvejinti – EP ir LR prezidento – rinkimai, tai ši rinka bus kiek aktyvesnė nei įprastai. Partijos, matyt, jungs EP ir prezidento kandidatų pristatymus rinkėjams. Tais atvejais diskusijos su rinkėjais gali būti ir įdomios, ir karštos“, – priminė A. Krupavičius.

Pataikaus neišmanantiems

Politologas Ramūnas Vilpišauskas irgi tikisi jau išbandyto rinkimų scenarijaus. Anot jo, norintys atkreipti į save dėmesį kalba apie tai, kas labiausiai jaudina Lietuvos gyventojus, nors tie dalykai dažnai toli gražu nėra EP kompetencijos reikalai.

„Tačiau šis neatitikimas pernelyg nerūpi nei kandidatams, nei, atrodo, rinkėjams. Tikėtina, jog panašiai bus ir prieš šiuos rinkimus. Nors ES institucijose ir tarp kai kurių ekspertų aktyviai svarstoma idėja, kad atskiros Europinės partijų grupės keltų savo kandidatus į Europos Komisijos vadovo poziciją, abejoju, ar tai bent kiek sudomins rinkėjus Lietuvoje ar kitose ES šalyse“, – sakė R. Vilpišauskas.

„Kaip bebūtų gaila, tampu vienu iš tų idiotų, kurie bus priversti balsą atiduot už tuos, kurie programas, šalies ateities planus, sietinus net gi su globaliu kontekstu, bus iškepę vos per kelias naktis. Tad man nerimą kelia ne rinkimų rezultatai, o prakeikti idiotiški sprendimai, kurie nuspalvins mūsų gyvenimą per artimiausius kelerius metus“, – anoniminiams komentatoriams būdingu stiliumi apie prognozes kalbėjo ir viešai įsivardinti vengęs viešųjų ryšių specialistas.

Jam esą verkti norisi, kad pakliūvąs į bendrą kompaniją su rinkėjais, kurių svarbiausias rūpestis – taupyti pinigus pigiam „Ryanair“ bilietui. Tokiam rinkėjui jo ateitis, susijusi su EP sprendimais – tarsi tolimas, nevaldomas kosmosas, kuriam jis įtakos neturi ir negali turėti. „Politika užkniso juodai, nes nieko niekas nepakeičia. Lyderių nėra, šou nėra, spektakliai – lietuviški, kaip ir dainos – viskas liūdna, graudu, net per Nepriklausomybes dieną reikia bliaut... Net partijų narių politinis aktyvumas mažėja, nes tai tiesiog užkniso“, – taip vadinamojo vidutinio, tipiško rinkėjo, o ir savo paties politines nuotaikas apibūdino nepriklausomas viešųjų ryšių specialistas.

Rinkėjo amžius ar išsilavinimas, šitaip vertinant, esą nėra svarbus. Panašiai jaučiasi ir vadinamasis bomžas, ir aukštosios mokyklos dėstytojas, ir troleibuso vairuotojas. Panašių rinkėjų galima sutikti tiek kaime, tiek mieste: „Juos išjudinti žiauriai sunku. Vadinu juos „negyvais balsais“. Tai tie, kurie sako, kad vienas ar kitas politikas patinka, netgi rinktų jį, bet į rinkimus neina. Tokį „negyvą balsą“ būtų galima pažadinti, tik, žinoma, ne su šia šutve“.

Išbandys ir socialinę žiniasklaidą

Kritiškojo specialisto kolega, agentūros „PR Service/Edelman Affiliate“ vadovas L. Kontrimas, padėties nedramatizuoja: „Kol dauguma žmonių nesidomi politiniu procesu, o tik politiniu šou, didžiausią tikimybę laimėti turi populiariausios partijos, o taip pat – konservatoriai. Labai nemėgstu prognozių, bet jos – žaidimas, kuris reikalingas, jei jau dalyvauji politiniame šou. Taigi socialdemokratai ir konservatoriai gali laimėti po – plius minus – tris, darbiečiai ir tvarkiečiai galėtų po – plius minus – du, dar viena kita vietelė gauti atitekti liberalams ir lenkams, mėgins į kėdę įkibti žalieji bei antiskalūnininkai“.

Anot L. Kontrimo, politinė kampanija yra pakankamai tiksli rutina. Tereikia tik spėti išnaudoti visas galimybes pasirodyti. „Jei dar pavyksta sukurti kokį dėmesio vertą spektaklį – labai puiku. Šioje schemoje ir siautės politikos lenktynininkai“, – sakė jis.

Agentūros, kurios jau pradėjo darbą su politinėmis partijomis, anot viešųjų ryšių eksperto, siūlys politinės komunikacijos sprendimus ir Europos Parlamento rinkimams. Tradicinė žiniasklaida, regioniniai laikraščiai, televizija – tai buvo ir dar bus pagrindiniai kanalai žinioms skleisti. Būsią ir dar kai ko: „Reikia nereikia, bet partijos mėgins dalyvauti ir socialinėje žiniasklaidoje. Tegul. Tai aktualu ir būtina įvaldyti naujausius įrankius. Nesvarbu, kad labai laukiamos naudos kol kas neduos. Bet – žingsnis po žingsnio – padėtis keisis“.

Rinkėjų aktyvumą per EP rinkimus L. Kontrimas prognozavo neblogą. „Esu optimistas, tad optimistine akimi žiūrint – tarp 35 ir 45 procentų. Bet, kita vertus – nešioju akinius, todėl ne viską gerai matau“, – juokavo viešųjų ryšių ekspertas.

Politologui R. Vilpišauskui atrodo sudėtinga prognozuoti konkrečius aktyvumo skaičius. Galima nebent įvardinti, kas gali lemti didesnį aktyvumą nei 2009 metų EP rinkimuose, kai jis buvo rekordiškai žemas (siekė tik apie 20 proc. visų rinkimų teisę turinčių gyventojų), o gal net ir viršytų 2004 metų rinkimų aktyvumą (kai jis siekė apie 50 proc.).

Rinkimams nepasiruošę ir rinkėjai

Paprastai daugiausia balsų EP rinkimuose gauna tos partijos, kurios rinkimų metu pirmauja populiarumo vertinimuose – tokia R. Vilpišausko nuomonė. Pasak jo, iki šiol rinkėjai dažniausiai balsuodavo būtent remdamiesi tuo, ką mano apie nacionalines partijas. Jiems nebuvo labai svarbu, ką jos siūlo ES darbotvarkės klausimais. Jei tokia tendencija išliksianti ir šiemet, tikėtina, daugiausia balsų gali surinkti LSDP, po jos turėtų rikiuotis kitos šiuo metu reitinguose aukštai esančios partijos, kurios peržengtų nustatytą minimalų barjerą. Būtent dėl pastarojo barjero Lietuvai tenkančių vienuolika EP vietų veikiausiai išsidalins kokios penkios ar septynios partijos.

„Rinkėjų aktyvumą labiausiai lems tai, ar vyks antras Lietuvos Prezidento rinkimų turas. Jei jis bus, rinkėjų aktyvumas ir rinkimuose į EP bus neabejotinai didesnis. Be to, lyginant su ankstesniais rinkimais, kurių metu daugiausia buvo diskutuojama ne apie su ES susijusias aktualijas, bet daugiausia apie nacionalinius klausimus, kurių EP nariai iš esmės negali tiesiogiai spręsti, prieš šiuos rinkimus gali vykti aštresnės diskusijos apie tokias aktualijas, kaip žemės ūkio paskirties žemės pardavimas kitų ES šalių piliečiams ar euro įvedimas. Tai gali mobilizuoti daugiau rinkėjų“, – prognozavo R. Vilpišauskas.

Apie tai, kas yra tipinis Lietuvos rinkėjas, kokie jo prioritetai, R. Vilpišauskas kalbėjo rezervuotai. Anot jo, kalbant apie „vidutinį Lietuvos žmogų“, pagrindinis šaltinis turėtų būtų sociologinės apklausos: „Manau, reikėtų į jas atsiremti, tik aš pastaruoju metu jų tokia tema nesu užtikęs. Nes ekspertų nuomonės apie „paprasto žmogaus manymą“ yra menkai pagrįstos ir labai priklauso nuo paties komentuojančio“.

Rinkėjų interesai politologui atrodo pagrįsti per menku supratimu, kokį vaidmenį jų gyvenime vaidina EP ir ES: „Rinkėjai veikiausiai mano, jog apskritai ES nereguliuoja svarbiausių jų gyvenimo reikalų, arba tas ryšys tarp ES sprendimų ir jiems rūpimų dalykų – švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės politikos – yra labai menkas ir netiesioginis. O EP jiems tėra tik viena iš kelių, nors ir svarbių, ES institucijų, kuri gali daryti įtaką tik tam tikrais visai ES svarbiais klausimais – nuo ES biudžeto reikalų, bendrosios rinkos reguliavimo iki pasisakymų užsienio politikos klausimais. O tai aktualu tik tiems, kas prekiauja, juda ar dirba ES ar gauna jos paramą. Tad menkas rinkėjų aktyvumas, tiksliau, menkesnis nei nacionaliniuose, ypač prezidento, rinkimuose, tai ir atspindi“.

Politologas A. Krupavičius didelio rinkėjų aktyvumo EP rinkimuose irgi nesitiki. Jei gegužės 25 dieną nereikės antrojo prezidento rinkimų rato, tai Lietuvos rinkėjų aktyvumas būsiąs labai panašus kaip ir 2009 metais, t. y. apie 20 proc. „Galime pasiekti ir naują pasyvumo rekordą, nes politinė apatija ir toliau Lietuvoje auga. Jei 2011 metais daugiau nei 35 proc. apklaustųjų Lietuvoje teigė, kad labai ar pakankamai domisi politika, tai 2013 metais tokių buvo tik apie 20 proc.“, – pridūrė jis.

Rinkimų šou pradėjo išsišokėliai

Dalis politinių komentatorių mano, kad EP rinkiminė kampanija dar neprasidėjo, tačiau ne visi. Kai kas ir dabartinio europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio išsišokimą nacionaliniu klausimu vertino kaip viešųjų ryšių produktą prieš rinkimus į EP. Politologas R. Vilpišauskas mano, kad tokių dalykų galima tikėtis per visą rinkiminę kampaniją. Anot jo, tikėtina, jog Darbo partijos formalios vadovės L. Graužinienės pareiškimai apie minimalaus atlyginimo didinimą irgi sietini tiek su Prezidento, tiek su EP rinkimais.

„Tvarkos ir teisingumo“ partijos pareiškimai apie referendumo dėl euro įvedimo 2015 metais poreikį irgi gali būti siejami su artėjančiais rinkimais. Gali aktyvėti ir kitos diskusijos visuomenei aktualiais klausimais – nuo emigracijos mažinimo iki tautinės valstybės išsaugojimo. Gali būti, kad kai kurie dabar svarstomo referendumo iniciatoriai irgi kandidatuos EP rinkimuose bei išnaudos jį šiuo tikslu“, – prognozavo politologas.

Neatpažintu panoręs būti viešųjų ryšių komentatorius į EP pretenduojančius politikus vadina apgailėtinais politinio cirko aktoriais. Jie esą nieko nesupranta nei apie sceną ar savo vaidmenį šiame politiniame spektaklyje, neskiria ir žanro. „Nė vienas iki šiol nesugeba niekam aiškiai pasakyti, dėl ko mes turime juos rinkti ar dėl ko mums apskritai dalyvauti rinkimuose. Nei žinutės, nei idėjos, jau nekalbant apie valstybes valdymo prioritetus ar darbą EP. Maža to, jų visų dalyvavimas šiuose rinkimuose jau dabar aiškiai signalizuoja, kad iš jų nieko neverta laukti ar tikėtis“, – sakė komentatorius.

Situacija neva tokia beviltiška, kad originalumo stoka vieną politiką po kito gena į Ukrainą, o svetimas skausmas tampa viena iš pagrindinių politinių plepalų tema. Tai esą proga pigiai dangstyti savo politinį nebrandumą ir nepasirengimą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA