Plenarinės sesijos metu į V. Tomaševskio pasisakymą, kuriame jis kalbėjo apie Šalčininkų rajono aktualijas dėl lenkų tautinių mažumų, sureagavusi Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščionių Demokratų (TS-LKD) atstovė EP R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pasiteiravo politiko, ar jo manymu, teisinga, kad yra nepaisomi įstatymai?
„Tai buvo puiki proga išsakyti savo liūdesius V. Tomaševskiui ir jo rėmėjams. Jis kalbėjo savo frakcijos vardu, trumpai pasidžiaugė Lietuvos pirmininkavimo pasiekimais ir tada pradėjo kalbėti apie baudas. Retorika buvo tokia, kad engiama lenkų mažuma, kad jie yra persekiojami, kad jiems neleidžiama kalbėti savo kalba ir t.t.“, - DELFI sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ji teigė sureagavusi spontaniškai ir atkirtusi kolegai, kad šiuo atveju lietuvių kalba yra oficiali. Vėliau debatuose ji pridūrė, kad tiems kolegoms, kurie bando kiršinti ir įtraukti kitus į politinį žaidimą, pravartu žinoti, kad Lietuva nėra pažeidusi jokių tarptautinių įsipareigojimų ir jokia kita institucija nėra pateikusi jokių priekaištų, o pasaulyje niekur kitur lenkų mažuma neturi tiek teisių, tiek galimybių aktyviai dalyvauti tiek kultūriniame, tiek politiniame gyvenime kaip Lietuvoje.
Išvadino melage
Pasak R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, po posėdžio V. Tomaševskis vijosi D. Grybauskaitę, kuri jam savo pasisakyme griežtai atkirto dėl jo politinės darbotvarkės, o vėliau jis užsipuolė ir pačią europarlamentarę.
“Jis išvadino mane melage ir tikino, kad kažkas yra pateikęs kritikos Lietuvos atžvilgiu. Atšoviau jam, kad jis pats progai pasitaikius nuolat juodina Lietuvą bei kursto nesantaiką. Tada jis pradėjo porinti apie 1991 metų įstatymą, kai “jūs dar nebuvot gimusi"... Tada pasakojo, kad stovėjo Baltijos kely, sakiau: "puiku, ir aš stovėjau." Tada toliau tikino, kaip čia nėra pagarbos, sakau: "tai jūs dabar Vyriausybėje, viskas nuo jūsų priklauso". Jis: "mes nieko negalim, mūsų tik 7, būtume 70 – pakeistume". Aš: "panašu, kad link to aktyviai dirbate". Tada jis: "aš kovojau už Lietuvos nepriklausomybę, o prezidentė už nieką nekovojo". Aš: "o kaip ten lenkų signatarai balsavo dėl Nepriklausomybės akto? Susilaikė!" Jis: "taip taip, tai dabar man juos prikiša, aš nieko bendro neturiu, ten tas Maceikianecas....." Aš: "tai kad jis vienintelis apgailestavo dėl savo tokios pozicijos" – pokalbį prisiminė politikė.
Europarlamentarė teigė, kad pati pasidomėjo, ar iš tiesų jokios organizacijos nėra pateikusios Lietuvai įspėjimų dėl pažeidimų, ir užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius jai patvirtino, kad nėra.
Pasišnekučiavo su prezidente
V. Tomaševskio paklausus, ar iš tiesų bandė kalbėtis su prezidente, jis patvirtino: “Aš visada kalbu su visais politikais, aš atviras žmogus, reikia kalbėtis, net turint skirtingas pažiūras. Tą mes ir darome. Tai Vakarų parlamento tradicijų dvasia. Tačiau D. Grybauskaitė nelabai nori išgirsti kitą nuomonę. Tai jau pačios prezidentės problema, kad ji nepriima kitos nuomonės ir yra viena tiesa. Taip buvo tais laikais, kurie jau seniai praėjo. Dabar nebėra vienos tiesos. Faktai kalba apie ką kitą – žmonės yra persekiojami tose žemėse, kuriose jie gyvena nuo senų amžių“, - sakė jis.
Paprašytas atskleisti, ką pasakė prezidentei, europarlamentaras teigė, jog paragino D. Grybauskaitę nemeluoti iš tribūnos. „Prezidentė pasakė, kad nei viena organizacija nepareiškė jokių pretenzijų dėl mažumų. Iš tiesų tokių organizacijų buvo labai daug, ir žmogaus teises ginančių organizacijų, ir Europos Saugumo Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) savo išvadose keliuose punktuose paminėjo. Priėjau, kad pasakyčiau, jog nereikia klaidinti ir meluoti, kadangi yra tokie dokumentai, kurie atkreipia dėmesį“, - tikino jis.
Tačiau V. Tomaševskis nepanoro atskleisti, ką jam atsakė prezidentė: „Nes jai bus gėda, jei aš pasakysiu, ką ji komentavo.“
Prisiminė praeitį
Paklaustas, kokia bus nauda iš šios dienos pasisakymo lenkų mažumų klausimu Europos Parlamente, europarlamentaras stebėjosi, kaip galima to klausti.
„Kokia gali būti nauda? Jūs tikriausiai žinote, kas yra Parlamentas ir kokias funkcijas jis atlieka. Tai yra žmonių atstovybė. Buvau maloniai nustebęs – turėjau susitikimą su kroatais ir sužinojau, kad ten parlamentaras vadinasi - „защитник" (gynėjas) – tai labai gerai pasakyta, kas yra rinkėjų atstovavimas. Mes būtent tai ir darome. Jei yra tam tikros represijos prieš vieną žmogų, mes iškart reaguojame ir reaguosime. O pas mus keista. Aš net iš žiniasklaidos gaunu tokius klausimus. V. Tomaševskis drįso EP pasakyti tiesą. Mes apie tai sukame, tai nesusipratimas. Taip galėjo būti sovietmečiu, kada mūsų gerbiama ponia Grybauskaitė žinome, kur studijavo ir kokį darbą dirbo, aš nebijau to sakyti“, - dėstė europarlamentaras.
Jis apeliavo į tai, kad dalyvavo Baltijos kelyje ir protestavo kartu su Lietuva tuo metu, kai dauguma šiandieninių konservatorių sėdėjo komitetuose ir darė sau karjeras. „1991 metais sausio 11 dieną Lenkų sąjungos frakcija pareiškė, kad ginkime Lietuvą ir t.t. Sausio 13 dieną mes visi laimėjome, o sausio 29 dieną atsirado tautinių mažumų įstatymas, kurį pasirašė ne kas kitas, o Vytautas Landsbergis, o po 20 metų tas įstatymas buvo anuliuotas. Tai ar čia ne cinizmas? Mes apie tai ir kalbame. Vakar protestuodama frakcija paliko salę - tai normalus parlamentinis ėjimas, visada taip buvo. Priežastis labai rimta, kadangi sausį šis įstatymas ir buvo priimtas, o po to panaikintas. Cinizmo viršūnė yra tai, kad prieš dešimt metų prezidentas Rolandas Paksas Seimo tribūnoje Sausio 13 dieną kalbėjo ir tuomet konservatoriai, jų buvo devyni frakcijoje, demonstratyviai išėjo iš salės. Kokia buvo priežastis? Jokios – nepatiko jiems R. Paksas kaip asmuo. LLRA bent jau turi priežasčių. O dabar jie patys kaltina. Rasa Juknevičienė iškart Facebooke parašė...“, - piktinosi V. Tomaševskis.
DELFI primena, kad tuo metu, kai R. Paksas sakė kalbą per Sausio 13-osios minėjimą, Speciali parlamentinė tyrimo komisija ruošė išvadą, ar kaltinimai prezidentui šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir sulaužius duotą priesaiką pagal šešis punktus, buvo pagrįsti. Būtent šiame kontekste ir įvyko dešiniųjų parlamentarų demaršas prieš prezidentą.
Lietuvos diskreditavimas
„Kalėdų išvakarėse Lietuvos Vyriausybės atstovo prašymu Vilniaus apygardos teismas, spaudžiamas viešų politikų pareiškimų, nustatė drakonišką apie 13 tūkst. eurų baudą Šalčininkų rajono savivaldybės direktoriui Boleslavui Daškevičiui už dvikalbių informacinių lentelių su gatvių pavadinimais lietuvių bei lenkų kalbomis naudojimą. Lentelės kabo ant privačių namų. Šiame regione 80 proc. gyventojų sudaro vietinė lenkų tautinė mažuma. Kova su autochtoninių tautinių mažumų kalbomis, palaikoma aukščiausios valdžios, yra ne kas kita, kaip kraštutinio nacionalizmo pasireiškimas, kurio neturėtų būti ES", - per planerinį posėdį sakė V. Tomaševskis.
Savo ruožtu Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė apkaltino politiką bandymu diskredituoti Lietuvą tarptautiniu mastu. „Asmeniškai ponui Tomaševskiui: aš manau, kad jūsų asmeninis siekis ir jūsų politinės karjeros tikslas yra Lietuvos diskreditavimas pačioje Lietuvoje, šiuose rūmuose ir tarptautiniu mastu", - Europos Parlamente sakė Lietuvos prezidentė.
Vertindamas prezidentės pasakymą, V. Tomaševskis DELFI teigė, kad tai pati D. Grybauskaitė diskredituoja Lietuvą. „Šiandien Europos Parlamente buvo net šeši pasisakymai nukreipti prieš D. Grybauskaitės politiką. Čia buvo iš penkių įvairių frakcijų. Buvo keliamas klausimas dėl tautinių mažumų, dėl kitų įsitikinimų, iš Nyderalandų, Lenkijos, Didžiosios Britanijos kalbėjo europarlamentarai, tai reikia susimąstyti. Jeigu iš kelių šalių ir įvairių frakcijų yra nepasitenkinimas įvairiais klausimais, tai yra tam tikras signalas mūsų prezidentei. Man sunku komentuoti, ką ji pasakė, bet kad gavo antausį Europos Parlamente ir turėjo raudonuoti, yra jos neigiamo darbo rezultatas“, - tikino jis.