„Rusijos karinė agresija dar ir dar kartą patvirtina, kad gyvename labai komplikuoto kaimyno pašonėje ir šis faktas mums, rytų Europos žmonėms, yra gerai žinomas, tačiau vakarų Europa dažnai yra per lėta, galbūt iš nenorėjimo suvokti padėties rimtumo arba dėl kitų interesinių sumetimų. Man trūksta ES balso, aišku, 28 valstybėms vieningą balsą turėti yra sunku“, - ES pasyvumą vertino ji.

Svarstydama, kokiomis priemonėmis galima paveikti Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomą politiką ir ar verslų ryšių su Rusija nutraukimas būtų veiksmingas, europarlamentarė teigė, kad JAV šiuo atveju yra daug ambicingesnė ir griežtesnė nei kitos valstybės.

„JAV jau užsiminė apie sankcijas, matyt, sankcijų klausimas bus svarstomas ir, tikiuosi, platesniame tarptautiniame rate. O piliečiai Europoje, ir Lietuvoje, galėtų išreikšti savo paramą boikotuodami tam tikras rusiškas prekes. Aš, pavyzdžiui, stengiuosi nesipilti degalų „Lukoil“ degalinėse“, - atvirai prisipažino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Paklausta, ar galima teigti, kad Rusija faktiškai sužlugdė Krymą ir ten turistai ilgą laiką nevažiuos, EP narė teigė, kad neaišku, kaip ši įtempta padėtis išsispręs artimiausiu metu. „Galimi ir labai liūdni scenarijai, tačiau tai, kad V. Putinas įveda kariuomenę į Krymą, net jei neišsivystys kariniai veiksmai, komplikuoja Ukrainos siekį eiti euroatlantiniu keliu. Puikiai žinome, kad valstybėse turi būti teritorinis vientisumas, o šiuo atveju valstybėje yra svetima kariuomenė (kaip ir Gruzijos atveju). Tai patogus įrankis V. Putinui stabdyti valstybes nuo jų pasirinkto kelio“, - svarstė ji.

Vienas iš MyEP skaitytojų europarlamentarei uždavė kiek komišką klausimą, ar vieningas Rusijos ir Ukrainos moterų atsisakymas santykiauti su vyrais, kol nebus pabaigtas karas, būtų veiksmingas priešnuodis prieš karinį konfliktą. „Įdomus pasiūlymas, matyt, jį aptarti reikėtų su Rusijos moterimis“, - šyptelėjo jauna politikė.

Kalbėdama apie priemones, kurių imasi asmeniškai, kad pagelbėtų Ukrainai ir konflikto sūkuryje atsidūrusiems piliečiams, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė įvardijo ryšių palaikymą su Ukrainoje esančiais žmonėmis. Pasak, nuolatinis bendravimas naudingas, nes pavyksta pasikeisti informacija bei paremti.

„Kaip Europos Parlamento narė, ne sykį pasisakiau plenarinėse sesijose ir bendravau neoficialiai su kolegomis, taip pat prisidėjau prie atitinkamų rezoliucijų, kur buvo keliami Ukrainai svarbūs klausimai, pavyzdžiui, dėl bevizio režimo, dėl sankcijų V. Janukovyčiaus aplinkos žmonėms taikymo ir t.t. Kitas būdas - pilietinis veikimas, t.y. paramos parodymas per mitingus, akcijas, prisidedant finansiškai prie akcijų, skirtų sužeistiesiems gydyti ir EuroMaidanui paremti“, - pasakojo MyEP konferencijoje dalyvavusi europarlamentarė.

Taip pat EP narės buvo klausiama, kokiu būdų Europos Parlamentas reaguos į tai, kad apie Lietuvą skleidžiama dezinformacija, kad čia buvo rengiami Ukrainos Maidano kovotojai. Ar Europa turi gynybos planą į Rusijos/Baltarusijos agresiją? (nesigirdi jokių pasisakymų, o Karaliaučiuje jau paskelbta kovinė padėtis).

„Tikiuosi, kad šis klausimas bus aptartas EP. Atkreipsiu kolegų dėmesį į tai“, - pažadėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

MyEP skaitytojai domėjosi ne tik Ukrainos krize, bet ir Europos aktualijomis. Apie tai skaitykite čia.