Kaip rašo „The Guardian“, padrąsintas diplomatinio triumfo dėl Sirijos, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atgavo dalį pasitikėjimo savimi, kuris jį buvo apleidęs per praėjusiais metais vykusius protestus dėl jo perrinkimo. „Greenpeace“ organizacijos aktyvistai pasodinti už grotų, diplomatas Nyderlanduose sumuštas, o buvusios Sovietų Sąjungos respublikos persekiojamos – Kremlius uždraudė lietuviško sūrio importą, nes Lietuvoje vyks ES viršūnių susitikimas, o Ukraina ujama dėl to, kad drįsta šiame susitikime dalyvauti. Taigi kokios reakcijos į V. Putino naujai įgautą pasitikėjimą užsienio politikoje vyrauja didžiųjų Europos valstybių sostinėse bei ar jų reakcija vienbalsė?

MyEP pateikia didžiausių Europos valstybių politikos apžvalgininkų analitinių straipsnių ištraukų ciklą, kuriame nagrinėjama, kaip Europos šalys sprendžia su Rusija iškilusias problemas. Jau publikavome medžiagas apie prancūzų, britų ir vokiečių santykius su Rusija:

Nuoširdžios pagarbos nėra

Šiandien - Lenkiško leidinio „Gazeta Wyborcza“ publikacijoje pateiktos apžvalgininko Pawelo Swiebodos mintys.

Politiniu požiūriu, Rusija nebėra Lenkijai tokia svarbi. Nors kartas nuo karto jautrūs klausimai vis iškyla į paviršių, ypač susiję su Smolensko tragedija, Rusija nebėra politinis orientyras lenkams. Tačiau Rusijos kultūra vis dar išlieka labai populiari, o šios šalies nerimstanti siela ir toliau intriguoja.

Rusija padarė strateginę klaidą, pasipriešindama Centrinės Europos siekiams. Jei ji savu laiku būtų reagavusi į pokyčius šiose šalyse atvirai ir šaltakraujiškai, dabar Rusija galėtų mėgautis nuoširdžia pagarba. Vietoje to, naujosios Europos Sąjungos (ES) šalys narės iš Rytų Europos buvo taip stipriai supykdytos, kad buvo pramintos „naujosiomis šaltojo karo kovotojomis“. Lenkija netgi blokavo Paavo Lipponeno kandidatūrą į Europos Komisijos (EK) pirmininko postą, nes jis teikė konsultacijas Rusijos įmonėms.

Nuo to laiko jaučiamas santykių atšilimas. Vykdoma tarpvalstybinė prekyba su Rusijos Kaliningrado sritimi, kuri ribojasi su Lenkija. Prekyba ir su visa Rusija taip pat išaugo, tačiau politinių klausimų sprendimo Lenkija taip pat nevengia. Neverta net sakyti, ką manome apie Rusijos „demokratijos“ lygį. Esame šokiruoti Rusijos politikos Sirijos klausimu bei tyliai džiaugiamės, kad Rusija užsiėmusi reikalais Artimuosiuose Rytuose, dėl ko kreipia mažiau dėmesio į Rytų Europą.

Delikačiuoju energetinės priklausomybės nuo Rusijos klausimu, Lenkija galiausiai ėmėsi namų darbų. Suskystintų dujų terminalo Svinouiscis projekto įgyvendinimas atidėtas, tačiau jis bus užbaigtas ateinančiais metais. Niekas Lenkijoje nepaneigtų, kad skalūnų dujų gavyba tiesiogiai susijusi su derybomis su Rusijos gamtinių dujų milžine „Gazprom“. Kita vertus, Lenkijos valdžia kratosi Rusijos gynybinės politikos. Lenkija negali suprasti NATO lengvabūdiškumo dėl Rusijos karinio potencialo. Rusijos kariuomenė turi rimtų trukumų, tačiau Rusija išlieka atomine galia, kuri, maža to, dar ir neprognozuojama. 2008 m. Gruzijos karas galbūt pamirštas Vakaruose, tačiau tik ne Lenkijoje.

Ukraina – didelė teritorija, kurioje Lenkija ir Rusija jau ilgą laiką vykdo strateginę kovą. Lenkijos vadovai atkreipė dėmesį į tai, kad Kremlius ėmė daryti spaudimą Kijevui, kad šis atsisakytų savo ambicijų prisijungti prie ES. Jau ilgą laiką aišku, kad V. Putino asmeninis projektas – tai „Eurazijos aljansas“, kuris gali būti apibūdinamas cinišku mėginimu atkurti Rusijos įtakos sferą buvusioje sovietinių respublikų teritorijoje.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius jau mėgino žaisti abiejų pusių naudai, tačiau, atrodo, šiuo metu jis rimtai nusiteikęs pasirašyti ES Asociacijos sutartį. Lenkijai Ukraina – prioritetinė valstybė. Dar neišdžiuvus sutarties su ES rašalui, Varšuva ir toliau tęs darbą, kad Ukraina būtų priimta į ES.

Kas numatoma ateityje? ES išsižadėjo Rusijos. Pastaruosius keletą metų buvo išmėginta beveik viskas – prekybiniai pasitarimai bei taip vadinamos „bendrosios erdvės“. Rusijos įstojimas į Pasaulio Prekybos Organizaciją (PPO) sukėlė daugybę lūkesčių, kas nedavė reikšmingesnių rezultatų.

Buvo tikimasi, kad Rusija paseks Kinijos pavyzdžiu, kuri išnaudojo prisijungimą prie pasaulinės ekonominės sistemos šalies reformavimui bei didesniam atvirumui. ES pripažįsta, kad greitu metu Rusija tokia netaps. Šiuo metu ji užima laukimo poziciją, tikėdamasi, kad pokyčiai pasaulinėje santvarkoje įpūs Kremliui naujų vėjų. Lenkija taip pat to laukia.