Nori paflirtuoti

Vieną dieną sulaukiau pasiūlymo prisijungti prie Europos Parlamento nario Viktoro Uspaskich asmeninio profilio. Jo draugų sąraše – 1057 „Facebook“ lankytojai. Pirmiausia dėmesį patraukė užrašai ant politiko „sienos“. Pavyzdžiui, „Labai malonu, tačiau negali būti, kad pats Viktoras sutiko būti draugu“. Ar tikrai europarlamentaras pats atsakinėja į laiškus?

Viktoras Uspaskichas
„Taip, dažnai ir pats atsakau į klausimus, ypač jeigu jie politiniai, dalykiniai“, – patikino V. Uspaskich. Jis prasitarė, kad kartais „Facebook‘e“ atsiranda ir norinčiųjų paflirtuoti, ypač jaunimo. Europos Parlamento nario kompiuteris dažnai būna įjungtas 24 valandas per parą, tačiau jis pats tikrai „nekabo“ socialiniame tinkle kiaurą parą.

„Kai turiu laisvą minutę, visada pasižiūriu, kas vyksta „Facebook‘e“, tačiau tikrai nebūnu ten nuolat. Turiu administratorių, kuris prižiūri profilį“, – kalbėjo europarlamentaras ir patikino, kad pats gerai išmano tinklapio valdymą, gali laisvai bendrauti su lankytojais, keistis informacija.


Domisi technologijomis

Asmeninį profilį „Facebook“ tinkle turi ir Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis.
„Kada profilis startavo, kvietėme prisijungti, o dabar daugiausia tik atsakinėjame į pakvietimus. Ar priimame visus norinčius? Praktiškai taip, nebent matyti, kad draugauti nori ne žmogus, o kokia nors įmonė“, – kalbėjo beveik 1200 draugų socialiniame tinklapyje turintis europarlamentaras.

Jis įsitikinęs, kad virtualioje erdvėje, kaip ir visur kitur, gudrybėmis draugų neįgysi: jei žmonėms būsi įdomus dirbdamas savo darbą, būsi įdomus ir „Facebook‘e“, jeigu ne – išbrauks tave iš draugų sąrašų.

Europarlamentaras domisi technologinėmis naujovėmis, prietaisais, todėl yra gerai įvaldęs ir socialinio tinklapio sistemą. Tačiau nors puikiai išmano „Facebook‘o“ valdymą, Z. Balčytis su artimaisiais mieliau bendrauja susitikdamas, kalba telefonu ar naudojasi „Skype“.

„Sienoje“ – ir asmeninės žinutės

Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės pranešimų „sienoje“ gali perskaityti ne tik oficialių pasisakymų ir nuorodų į aktualijas, bet ir asmeninių žinučių.
Europarlamentarė turi vieną profilį, kuris yra atviras visiems, esantiems bendrame draugų ar kolegų tinkle. Jų šiandien – apie 750.

Radvilė Morkūnaitė
Pasak europarlamentarės, ji dažniau priima kvietimus draugauti nei pati kviečia prisijungti prie savo draugų rato. „Facebook‘e“ ji lankosi ne rečiau kaip kas antrą dieną.
„Turėdama laisvą minutę paskaitinėju, ką veikia kolegos ir draugai, o mano pačios profilyje su manąja kasdienybe gali susipažinti ir jie. Negalėčiau sakyti, kad esu profesionali „Facebook“ vartotoja, tačiau pagrindine funkcija – keistis informacija ir bendrauti su draugais bei pažįstamais – naudojuosi“, – sakė europarlamentarė.

Europos Parlamento narys Justas Vincas Paleckis socialiniame tinkle „Facebook“ neturi asmeninio profilio, yra sukurtas tik jo, kaip politiko, puslapis, turintis 189 gerbėjus.
„Lankausi šiame tinklapyje kelis kartus per savaitę ir tik būdamas biure. Tuomet su gerbėjais pasidalinu savo nauju blog‘o įrašu, nuotraukomis. Jeigu yra klausimų – stengiuosi visuomet atsakyti“, – teigė europarlamentaras.

Pasak jo, puslapis „Facebook‘e“ buvo sukurtas tam, kad skaitytojui, kuriam patogiau gauti naujienas šiame socialiniame tinkle, jos būtų lengviau pasiekiamos.

R. Pakso profiliuose – po vieną gerbėją

„Facebook‘e“ galima rasti net tris Europos Parlamento nario Rolando Pakso profilius, kurie turi vos vieną gerbėją. Tačiau, kaip informavo europarlamentaro atstovai, asmenys, įsiregistravę kaip R. Paksas ir panašiomis pavardėmis, jiems yra nežinomi ir tai padarė savavališkai.

Rolandas Paksas
Nei „Facebook“, nei kituose socialiniuose tinkluose nėra oficialaus Europos Parlamento nario profilio – jam nėra priimtinas dalyvavimas tinkluose, kurie negali užtikrinti dalyvio minčių ir tapatybės autentiškumo.
Savo profilio „Facebook‘e“ neturi ir Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė. Politikė sakosi pirmenybę teikianti tiesioginiam bendravimui su savo rinkėjais, todėl mieliau renkasi keliones po Lietuvą, susitinka su miestų ir miestelių gyventojais. Internete su savo rinkėjais ji aktyviai bendrauja savo internetinėje svetainėje.

Kvietė dalyvauti rinkimuose

Tačiau „Facebook“ įtaka abejoti nevertėtų. Tai patvirtina faktas, kad šiame socialiniame tinklapyje galima rasti ir oficialų Europos Parlamento profilį. Į savo favoritų sąrašą šią instituciją yra įtraukę beveik 75 tūkstančiai „Facebook“ lankytojų. Tikimasi, kad iki metų pabaigos jų skaičius pasieks ir 100 tūkstančių.
Mindaugas Kojelis

Kaip sakė Europos Parlamento interneto komunikacijos skyriaus redaktorius Mindaugas Kojelis, pastaruoju metu jie aktyviai ieško naujų fanų, kviečia prisijungti per europarlamentarų, nevyriausybinių organizacijų, universitetų ir kt. profilius.

„Populiarėjant socialiniams interneto tinklams, dalyvavimas „Facebook‘e duoda milžinišką naudą. Žmonės ne tik supranta, kad ES nėra nuobodybė, bet ir reiškia savo nuomonę, dalyvauja diskusijose, iš socialinių tinklapių dažnai aplanko oficialią Europos Parlamento svetainę“, – kalbėjo M. Kojelis. Idėja įkurdinti Europos Parlamento „namus“ ne tik „Facebook‘e“ bet ir kituose socialiniuose tinklapiuose, gimė pernai, artėjant europarlamentarų rinkimams.

Neaišku, kokią naudą atneša europarlamentarai

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys Rytis Juozapavičius linkęs abejoti, ar politikų pasisakymai „Facebook‘e“ tikrai yra efektyvi priemonė atsiskaityti rinkėjams.

Rytis Juozapavičius
„Europarlamentarai, kaip ir dauguma Lietuvos bei kitų demokratinių šalių bendruomenės lyderių, puikiai suvokia, kad negali pasiūlyti rinkėjams apčiuopiamų savo veiklos rezultatų. Prisimenu, kaip baigdamas kadenciją europarlamentaras Eugenijus Gentvilas puikioje viešoje kalboje leido suprasti, negalįs aiškiai įvardinti, kokią realiai pamatuojamą naudą teikia Europos Parlamento narys (-ė) Lietuvai”, – teigė R. Juozapavičius.
Jo nuomone, europarlamentarai gali rinktis vieną iš dviejų kelių. Teisingas kelias, vertas mokesčių mokėtojų finansavimo, būtų kurti Europos Parlamento nario atskaitingumo sistemą, kuri leistų rinkėjams labai aiškiai matyti, koks yra išrinktojo santykis su rinkėjų iškeltais tikslais. Tolsta nuo jų ar artėja?

Mažiau kalbų, daugiau darbų

„Visų profesijų darbo efektyvumas seniai matuojamas. Tą patį privalo daryti ir politikai. Susidariau įspūdį, kad dauguma jų tiesiog paniškai vengia rimtesnių pokalbių apie jų veiklos efektyvumo matavimą. Arba supranta jį iškreiptai. Pavyzdžiui, kai kurie „veiklos rodikliu“ laiko dažną kalbėjimą Parlamente. Net moksleiviams aišku, jog svarbu tik viena: ar jie priima gerą įstatymą, ar ne? Kalbos nesiskaito“, – sakė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys.

Pasak jo, politikai gali rinktis ir antrąjį kelią, nevertą remti viešaisiais finansais. Tai yra asmeninė rinkodara, pasižyminti pastangomis siekti dėmesio, visų pirma – savo asmeniui.
Tam dažnai praverčia ir „Facebook‘as“.

„Tai tas pats, kai jūs pasikviečiate santechniką varvančiam vandens čiaupui pakeisti, o jis, užuot pakeitęs čiaupą, įvelia jus į begalinius pokalbius apie būtinybę tausoti vandenį ir tirpstančius ledynus. O galų gale paprašo apmokėti sąskaitą už sugaištą laiką ir dar sakosi norįs pabendrauti ir „Facebook‘e“, – palygino jis.