Įvairiais sprendimais raginama mažinti aplinkos taršą, perdirbti daugiau atliekų, energijai gaminti naudoti kuo daugiau atsinaujinančių šaltinių, gerinti geriamojo vandens kokybę. Netrukus valdžios įstaigos turės pirkti tik ekologiškus automobilius. Taip pat numatytos priemonės padidinti eismo saugumui, sveikai mitybai skatinti, ginti tam tikrų dirbančiųjų grupių teises, mažinti prekybą žmonėmis, didinti saugumą internete ir kita.

Geresnei aplinkai

2005 m. buvo patvirtinta direktyva, įpareigojanti sumažinti energiją vartojančių prietaisų – patalpų ir vandens šildymo įrangos, elektros variklių sistemų, apšvietimo įrenginių, buitinių prietaisų, biurų įrangos, elektroninių įtaisų, ventiliavimo ir oro kondicionavimo sistemų – neigiamą poveikį aplinkai.

Europarlamentas patvirtino direktyvas dėl tvaraus pesticidų naudojimo ir augalų apsaugos priemonių patekimo į rinką. Numatyta uždrausti purkšti pesticidus iš lėktuvų, neleisti naudoti kenksmingiausių pesticidų, mažinti jų naudojimo žalą sveikatai ir aplinkai.

Nuo šių metų visos Europos Sąjungos (ES) narių valdžios įstaigos, savivaldybės, viešąsias paslaugas teikiančios bendrovės turės pirkti tik ekologiškus automobilius, o nuo 2011 m. – už tyčinius veiksmus, dėl kurių rimtai pakenkiama aplinkai, visoje ES turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Kartu valstybės bus įpareigotos perdirbti daugiau atliekų. Per metus Europoje susidaro apie 1,8 mlrd. tonų atliekų, o jų perdirbama tik mažiau kaip trečdalis.

2006 m. buvo patvirtinta direktyva, kuri įpareigojo sukurti nešiojamų baterijų ir akumuliatorių surinkimo schemas. Iki 2012 m. turės būti surenkama ketvirtadalis, o iki 2016 m. – 45 proc. visų baterijų.

Oro tarša yra viena pagrindinių europiečių ligų ir mirčių priežasčių. Dėl jos kiekvieno žmogaus gyvenimas sutrumpėja vidutiniškai 8 mėnesiais. Sutarta nustatyti siektiną mažiausių ir kenksmingiausių kietųjų dalelių koncentracijos ore ribą nuo šių metų – 25 μg/m3. Nuo 2015 m. ši riba taps privaloma.

Požeminis vanduo yra pagrindinis geriamojo vandens šaltinis. Europarlamentas pritarė direktyvai, kuri įpareigoja ES nares užtikrinti gerą požeminio vandens kokybę ir neleisti į jį patekti kenksmingoms medžiagoms.

Taip pat patvirtinta direktyva, kuri įpareigoja ES šalis gerinti paplūdimių vandens kokybę bei informuoti apie ją poilsiautojus. Ji taikoma laipsniškai nuo 2008 m. iki 2015 m.

Prieš klimato kaitą

2007 m. EP patvirtintas klimato kaitos teisės aktų rinkinys padės ES įgyvendinti įsipareigojimus – iki 2020 m. penktadaliu sumažinti klimato šilimą sukeliančių dujų išlakas, tiek pat padidinti energijos vartojimo efektyvumą, o penktadalį energijos išgauti iš atsinaujinančių šaltinių.
Direktyvoje numatyta, kiek kurios valstybės turės prisidėti prie pastarojo įsipareigojimo. Lietuva turės padidinti šios energijos dalį nuo 15 proc. (2005 m.) iki 23 proc. (2020 m.).

Gamintojai turės laipsniškai mažinti klimato šilimą sukeliančių dujų išlakas iš transporte naudojamo kuro: privalomai – 6 proc. iki 2020 m. pabaigos, palyginti su 2010 m. išlakomis, tačiau valstybės galės nustatyti tarpinius tikslus. 2 proc. šių išlakų turės būti sumažinta naudojant elektrines transporto priemones (išskyrus traukinius). Kilograme dyzelinio kuro galės būti ne daugiau kaip 10 mg, o kilograme skystojo kuro – ne daugiau kaip 20 mg sieros.

Lengvųjų automobilių gamintojai iki 2012 m. turės užtikrinti, kad nauji automobiliai išskirtų į aplinką ne daugiau kaip 130 g anglies dvideginio 1 km (šiuo metu galioja 160 g/km riba). To neužtikrinę gamintojai mokės baudas už kiekvieną papildomą gramą ir automobilį, jos didės kasmet iki 2015 m. Įmonės, pagaminančios iki 10 tūkst. automobilių per metus, bus atleistos nuo šių reikalavimų, o pagaminančios iki 300 tūkst. automobilių galės įgyvendinti alternatyvų tikslą – ketvirtadaliu sumažinti anglies dvideginio išlakas, palyginti su 2007 m.

Eismo saugumas ir keleivių teisės

Nuo 2008 m. taikomas reglamentas, pagal kurį skrydžių bendrovės turi skelbti visą bilieto kainą (įskaitant mokesčius), sugriežtinti aviakompanijų steigimo reikalavimai ir apribotos galimybes nuomotis lėktuvus iš ES nepriklausančių šalių. Antrojo svarstymo ataskaitą šiuo klausimu parengė tuometis europarlamentaras Arūnas Degutis.

Skaudžios lėktuvų katastrofos atkreipė dėmesį į būtinybę užtikrinti skrydžių saugą. ES šalys gali uždrausti nesaugių bendrovių lėktuvams skraidyti virš jų teritorijos, tačiau šios nesunkiai apeina draudimus skrisdamos gretimos valstybės erdve. Kad to nebūtų, Europos Komisija (EK) pasiūlė sudaryti tarptautinių skrydžių saugos reikalavimų nesilaikančių bendrovių „juodąjį sąrašą“. EP pritarė atitinkamam reglamentui.

Asmenys, pažeidę kelių eismo taisykles kitoje ES valstybėje, neretai išvengia atsakomybės, nes duomenys apie pažeidimą nepasiekia jų šalies institucijų. Specialia direktyva siekiama užtikrinti nuobaudų taikymą kelių eismo pažeidėjams, kurių automobilis registruotas kitoje šalyje.

Per metus ES keliuose žūva daugiau kaip 40 tūkst. žmonių. Jei visuose automobiliuose veiktų automatinio nelaimės skambučio sistema, būtų išgelbėta iki 2,5 tūkst., o juose įmontavus stabilumo kontrolės sistemą – dar 4 tūkst. gyvybių per metus. Europarlamentarai išreiškė susirūpinimą, kad šios technologijos diegiamos nepakankamai sparčiai, o jų kaina pernelyg didelė.

Siūlymui įdiegti elektroninio nelaimės skambučio sistemą EP pritarė dar 2006 m. Avarijos atveju automobilyje įdiegtas įrenginys automatiškai praneš artimiausiam pagalbos telefono centrui apie įvykusią nelaimę bei automobilio buvimo vietą. Tai leis 40-50 proc. sutrumpinti pagalbos tarnybų atvykimo laiką.

Dar anksčiau EP pritarė, kad saugos diržai būtų privalomi mikroautobusuose, autobusuose (išskyrus miesto autobusus), komercinės paskirties automobiliuose ir sunkvežimiuose.

užpernai įsigaliojo direktyva, įpareigojanti įmontuoti „aklosios zonos“ veidrodėlius visuose sunkvežimiuose, kurie buvo įregistruoti ES šalyse 2000 m. ar vėliau. Tikimasi, kad tai galėtų kasmet išgelbėti šimtus gyvybių.

Šiuo metu ES šalyse išduodama 110 tipų vairuotojų pažymėjimų. Tai didina klastojimo galimybes, apsunkina vairuotojų judėjimą per sienas ir mažina saugumą Europos keliuose. Todėl EP patvirtino direktyvą, numatančią palaipsniui įdiegti vienodus plastikinės kortelės pavidalo vairuotojo pažymėjimus. Nuo 2013 m. visi naujai išduodami pažymėjimai turės atitikti šį standartą, o iki 2033 m. visi pažymėjimai turės būti pakeisti naujais.

EP nuomonė ekonomikos, finansų ir pinigų politikos klausimais

Finansų krizė parodė, kad buvusių indėlių garantijų nepakanka. Todėl dabar garantuojami gyventojų indėliai iki 100 tūkst. eurų. Tokiam siūlymui pritarė EP.

Dėl mažesnių mokesčių dyzelinas yra pigesnis negu benzinas, nors abiejų kuro rūšių poveikis aplinkai panašus. Todėl EK pasiūlė suvienodinti minimalius benzinui ir dyzelinui taikytinus mokesčius. EP patvirtintoje ataskaitoje tam pritariama, tačiau siūloma reformai skirti daugiau laiko ir apriboti mokesčių didinimą.

Siekdama sumažinti ES rinkos iškraipymus ir atsižvelgti į infliaciją, EK siūlė padidinti minimalų alkoholinių gėrimų akcizą. Tačiau EP atmetė šį siūlymą. Daugelis europarlamentarų nuogąstavo, kad padidinus minimalų akcizą gali padidėti infliacija, ypač bloko naujokėse, todėl ragino leisti pačioms šalims apsispręsti dėl akcizo dydžio.

Vartotojų teisių apsauga

Pastebėjus, jog naudojimosi mobiliaisiais telefonais užsienyje įkainiai yra nepagrįstai dideli, EP pritarė siūlymui visoje ES nustatyti didžiausią leistiną kainų ribą tarptinklinio ryšio („roaming“) skambučiams.

Europarlamentas pritarė griežtesnei žaislų saugos direktyvai. Pagal ją, prieš tiekdami žaislus į rinką gamintojai turės parengti kiekvieno žaislo techninę bylą, taip pat atlikti jo saugos įvertinimą. Taip pat bus griežčiau apribotas medžiagų, galinčių pakenkti sveikatai, naudojimas žaislų gamyboje.

EP patvirtinta direktyva geriau saugo vartotojus nuo nesąžiningos komercinės praktikos. Draudžiama klaidinti vartotoją šiais teiginiais: kad bendrovė yra susijusi su kita valstybine ar privačia struktūra arba jos palaikoma; kad prekė parduodama (arba jos pardavimo sąlygos galioja) tik ribotą laiką; kad bendrovė nesiekia parduoti produkto; kad produkto aptarnavimas prieinamas kitoje ES šalyje, kai taip nėra. Taip pat bus draudžiama imituoti kitos bendrovės produktą arba teigti, jog vartotojas laimėjo ar laimės prizą, kai jo nėra arba kai už laimėjimo galimybę reikia sumokėti.

Už sveikesnę Europą

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau kaip pusė europiečių yra nutukę, iš jų 22 mln. – vaikai. Dėl to padidėja širdies ligų, diabeto ir net vėžio rizika. Nutukimo nulemtų ligų gydymui išleidžiama iki 6 proc. ES šalių sveikatos lėšų. EP patvirtintoje ataskaitoje raginama pripažinti nutukimą lėtine liga, skatinti vaisių ir daržovių vartojimą, remti sveiko maisto gamybą, taip pat griežčiau riboti vaikams skirtą maisto produktų reklamą. Kovą su nutukimu pasiūlyta laikyti sveikatos politikos prioritetu visose ES šalyse.

Pagal EP patvirtiną reglamentą, teiginiai apie produkto maistingumą ar poveikį lieknėjimui turės būti moksliškai pagrįsti. Daugumai teiginių apie maisto produkto naudingumą sveikatai turės būti gautas Europos maisto saugos agentūros leidimas. Kitame EP reglamente išvardijama, kokiais vitaminais bei mineralais leidžiama sustiprinti maisto produktus. Draudžiama vitaminais ar mineralais sustiprinti šviežius neperdirbtus produktus: vaisius, daržoves, mėsą, žuvį, stipresnius alkoholinius gėrimus.

Organų persodinimo poreikis Europoje auga sparčiau negu aukojamų organų skaičius. Tačiau auga neteisėta prekyba organais, o skirtingi ES šalių įstatymai skatina „persodinimo turizmą“. EP patvirtintoje ataskaitoje siūloma skatinti savanorišką nekomercinę donorystę atsižvelgiant į ES šalių įstatymus, taip pat stabdyti prekybą organais.

„Tik visiškai uždraudus rūkyti visose uždarose darbo patalpose, įskaitant maitinimo ir gėrimo įstaigas, ir visose viešose įstaigose bei transporto priemonėse, bus galima apsaugoti darbuotojus ir nerūkančiuosius“, – sakoma 2007 m. patvirtintoje ataskaitoje.

Vaikams dažniausiai skiriami tie patys vaistai, kaip suaugusiems, tik mažesnėmis dozėmis. Bet vaistai juos gali paveikti visai kitaip. Todėl EP paragino farmacijos įmones gaminti daugiau mažiesiems skirtų vaistų. Vaistų gamintojai, kurie saugiai ištirs vaistų tinkamumą vaikams, galės pusmečiu pratęsti esamų patentų galiojimą.

Europarlamentas paragino keisti valstybių ir visuomenės požiūrį į psichikos sveikatos priežiūrą: daugiau psichikos ligonių gali būti slaugomi namuose, o ne ligoninėse.

Užimtumas, darbuotojų mobilumas ir socialiniai reikalai

Užpernai EP patvirtino ataskaitą dėl darbo laiko direktyvos, kuri numato sugriežtinti reikalavimą dėl 48 val. darbo savaitės. Norima panaikinti esamas išimtis iš vidutinės 48 val. darbo savaitės apribojimo, tačiau lanksčiau skaičiuoti šį vidurkį. Europarlamentarai taip pat siekia medikų budėjimo laiką skaičiuoti kaip darbo laiką.

Dėl senėjimo iki 2030 m. trečdalis visų ES gyventojų bus ekonomiškai neaktyvūs, o tai sukels didelę naštą valstybių socialinės rūpybos sistemoms. Todėl narės jau dabar turėtų teikti pirmenybę demografinių pokyčių iššūkiams spręsti. EP patvirtintoje ataskaitoje siūloma reformuoti pensijų sistemas ir padidinti pensinį amžių.

Europarlamentarai pasiūlė EK ir bloko narėms skatinti vyresnius gyventojus dalyvauti darbo rinkoje, taip pat veiksmingiau užtikrinti darbo ir šeimos pusiausvyrą. Siūloma įteisinti lankstesnes darbo valandas, garantuoti lyčių lygybę darbo vietoje, veiksmingiau kovoti su diskriminacija dėl amžiaus, skatinti gimstamumą, vykdyti šeimai palankią mokesčių politiką, užtikrinti, kad vaiko ir senelių priežiūros tarnybos būtų lengviau pasiekiamos.

Neretai žmonės, įdarbinami per laikino įdarbinimo agentūras, dirba blogesnėmis sąlygomis negu nuolatiniai darbuotojai. Nuo 2011 m. pabaigos tai turėtų pasikeisti. EP svarstymo patvirtino direktyvą, kad laikini darbuotojai turėtų tokias pačias darbo sąlygas – vienodus atlyginimus, atostogų ilgį, darbo valandas, viršvalandžių kompensavimą.

EP pasiūlė visose ES šalyse užtikrinti minimalias pajamas, kurios sudarytų bent 60 proc. vidutinio šalies atlyginimo. Kartu jis paragino siekti, kad iki 2015 m. neliktų benamių, ir vengti privatizuoti viešąsias paslaugas.

Norėdamos sėkmingai konkuruoti pasaulio rinkoje, daugelis ES bendrovių atleidžia darbuotojus. Todėl EP pritarė siūlymui įkurti Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondą, skirtą padėti atleistiems darbuotojams vėl įsitraukti į darbo rinką. Fondas pradėjo veikti 2007 m. sausio 1 d. užpernai rudenį EP pritarė siūlymui skirti 299 tūkst. eurų iš šio fondo lėšų buvusiems „Alytaus tekstilės“ darbuotojams.

Pritarta siūlymui sukurti bendrą kvalifikacijos ir gebėjimų dokumentų formatą – „Europasą“, palengvinsiantį ES piliečiams darbo paieškas Bendrijoje.

Taip pat pritarta direktyvai, skatinančiai ES narių profesinių kvalifikacijų tarpusavio pripažinimą, kad darbuotojams būtų lengviau įsidarbinti kitoje šalyje. Bendrijos mastu įteisinta „profesinė kortelė“, kurioje skelbiama jos savininko profesinė patirtis, baigti mokymai ir profesinės nuobaudos.

Skatinama teisėta ir žabojama nelegali imigracija

Dėl fragmentuotos ES darbo rinkos daugelis kvalifikuotų imigrantų renkasi darbą JAV, Kanadoje ar Australijoje. Kuriama „mėlynosios kortelės“ sistema turėtų pakeisti padėtį. EP pasiūlė sugriežtinti jos išdavimo sąlygas ir neskatinti „smegenų nutekėjimo“ iš besivystančių šalių.

Taip pat patvirtinta direktyva, įpareigojanti taikyti sankcijas nelegalių migrantų darbdaviams. Ji perkelia didžiumą atsakomybės nuo imigrantų ant darbdavių pečių.

JAV Valstybės departamento duomenimis, kasmet nelegaliai valstybių sienas kerta nuo 600 iki 800 tūkst. žmonių, 80 proc. jų – moterys ir mergaitės. EP paragino nustatyti nelegalaus žmonių gabenimo per sieną priežastis ir užkirsti kelią moterų bei vaikų lytiniam išnaudojimui.

Kol kas ES šalys pačios sprendžia, kuriais atvejais ir kokiomis sąlygomis išsiųsti nelegalius migrantus. EP patvirtino direktyvą, kuri nuo kitų metų nustato bendrus nelegalių migrantų grąžinimo standartus. Direktyva netaikoma prieglobsčio prašytojams ir ES piliečiams.

Teisingumas, saugumas ir piliečių teisės

1995 m. direktyva, reglamentuojanti komerciniais tikslais laikomų bei perduodamų asmens duomenų apsaugą, neapima valstybių kompetencijai priklausančių sričių – visuomenės saugumo, organizuotų nusikaltimų užkardymo, policijos ir teismų bendradarbiavimo. EP pritarė direktyvai, kuri leis geriau apsaugoti asmens duomenis policijos ir teismų veikloje.

EP pritarė pasiūlymui pakeisti kovos su pinigų plovimu direktyvą taip, kad ji apimtų ir terorizmo finansavimą. Tai įpareigoja bankus ir kitas finansų įstaigas registruoti tuos klientus, kurie atsidaro sąskaitas ir kurie vykdo didelės apimties finansines operacijas. Uždraudžiamos anoniminės ir netikrais vardais registruotos sąskaitos. Privaloma registruoti ir atvejus, kai mokama bent 15 tūkst. eurų grynaisiais pinigais. Lošimo namai privalės registruoti klientus, lošiančius iš 2 tūkst. eurų ar didesnės sumos.

Kurį laiką priešinęsis, EP pritarė siūlymui kaupti duomenis apie elektroninių ryšių seansus, siekiant pažaboti terorizmą bei organizuotus nusikaltimus. Nutarta kaupti duomenis apie telefono ryšio, interneto, elektroninio pašto ryšio laiką, vietą ir dalyvius, bet ne apie pokalbių turinį. Telekomunikacijų bendrovės turės saugoti ryšių duomenis nuo 6 mėnesių iki 2 metų, tačiau išimties tvarka šis laikotarpis galės būti pratęstas. Duomenys bus atskleidžiami teisėsaugos įstaigoms tik siekiant pažaboti ir ištirti terorizmą, kitus organizuotus nusikaltimus, kuriuos nurodys pačios ES narės.

Europarlamentarai paragino ES nares sukurti dingusių vaikų registravimo sistemą, kuri užtikrintų, kad žiniasklaidos priemonėms, pasienio tarnyboms, muitinei ir teisėsaugos institucijoms būtų nedelsiant perduodama informacija apie dingusį vaiką, dingimo aplinkybes, įtariamus pagrobėjus ir telefono numeris, kuriuo būtų galima suteikti informaciją.

Dar 2002 m. buvo pasiūlyta suderinti minimalias ES narėse galiojančias bausmes už rasistinius ar ksenofobinius nusikaltimus. Derybos šiuo klausimu 2005 m. buvo nutrūkusios dėl skirtingų šalių pozicijų. 2007 m. pirmą pusmetį ES pirmininkavusi Vokietija suteikė šiai temai prioritetą, todėl ES Taryba sutarė dėl naujo pamatinio nutarimo, o jam pritarė EP.

Kultūra, sportas, jaunimas, švietimas ir pažanga

„Mokytojo darbas – profesija iš pašaukimo, todėl siekiant išlaikyti gerus darbuotojus svarbu užtikrinti didelio pasitenkinimo darbu jausmą“, – sakoma užpernai EP patvirtintoje ataskaitoje.

Vadinamasis Bolonijos procesas numatė iki 2010 m. sukurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę. Tam vykdomos aukštojo mokslo reformos, šalinamos kliūtys studentų ir mokytojų mobilumui. EP patvirtintoje ataskaitoje raginama suderinti ES šalių mokymo programas ir labiau remti mokymąsi užsienyje.

Paplitus naujoms technologijoms ir padidėjus kompiuteriniam raštingumui, vaikai internete vis dažniau susiduria su priekabiavimu ar viliojimu, pornografija, rasistinio pobūdžio turiniu, savęs žalojimo, anoreksijos ar savižudybės skatinimu. EP patvirtino programą „Saugesnis internetas“, kuriai 2009-2013 m. numatyta skirti 55 mln. eurų.

Olimpinių žaidynių ir kitų tarptautinių sporto renginių metu padidėja prostitucijos paklausa. Daugelis į ją įtrauktų moterų yra organizuoto nusikalstamumo aukos, apgautos klaidingais legalaus darbo pažadais. EP pasmerkė prekybą žmonėmis ir pasiūlė būdus įveikti šią problemą sporto renginių metu.

Europarlamentarai paragino atnaujinti mokyklų programas, skiriant jose daugiau dėmesio ES. Jų nuomone, baigę mokyklą mokiniai turi turėti ES piliečiui būtinų žinių ir įgūdžių. Užsienio kalbų mokėjimas esąs vienas būtiniausių besimokančio, dirbančio ir keliaujančio Europos piliečio įgūdžių, todėl mokyklose reikėtų nuo mažens mokyti bent dviejų užsienio kalbų.

Pagal 2007-2013 m. paramos programų biudžetą ir prioritetus, Europos garso ir vaizdo produkcijos rėmimo programai „Media 2007“ numatyta 758 mln. eurų, kultūros rėmimo programai – 400 mln. eurų, o švietimo programoms – 6,97 mlrd. eurų. 40 proc. pastarųjų lėšų bus skirta „Erasmus“ programai, pagal kurią studentai gali gauti stipendiją studijoms kitoje ES šalyje. Sutarta padidinti bazinę stipendiją nuo 150 iki 200 eurų per mėnesį. Programai „Veiklus jaunimas“numatyta skirti 885 mln. eurų, o pilietiškumo skatinimo programai „Europa piliečiams“ – 214 mln. eurų.

Teikiant ES paramą padaroma daug pažeidimų, o neteisėtai išmokėtų pinigų vis dar išieškoma mažai. EP patvirtintoje ataskaitoje siūloma sudaryti sukčiaujančių įmonių „juodąjį sąrašą“ ir įpareigoti ES šalis kasmet teikti Bendrijos lėšų panaudojimo deklaraciją.

Žemės ūkio rūpesčiai

Siekiant kovoti su nutukimu ir stiprinti vaikų sveikatą, mokyklose numatoma nemokamai dalinti vaisius ir daržoves. EP pritarė šiam ketinimui ir pasiūlo padidinti programos biudžetą. Jie taip pat norėtų, kad būtų dalinami tik ES išauginti vaisiai bei daržovės.

Viso pasaulio ir Europos bitininkai susiduria su dideliais sunkumais, siekdami išlaikyti sveikus bičių lizdus. EP rezoliucijoje raginama ištirti, ar pesticidai ir genetiškai modifikuoti organizmai nekenkia bitėms, taip pat finansiškai paremti bitininkus.

ES yra didžiausia pasaulyje vyno gamintoja, vartotoja, eksportuotoja ir importuotoja. Daugiausia jo pagamina Prancūzija, Italija ir Ispanija. Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą apie vynininkystės sektoriaus reformas, kuriomis siekiama padidinti ES gamintojų konkurencingumą ir atkurti rinkos pusiausvyrą mažinant vyno perteklių.

Nors maisto produktų gamyba ateityje didės, jaunesni nei 35 metų ūkininkai ES sudaro tik apie 8 proc. visų ūkininkų (Lietuvoje – 5,3 proc.). Todėl, EP teigimu, gyvybiškai svarbu skatinti jaunus žmones tapti ūkių savininkais.

EP pasiūlė uždrausti klonuoti gyvūnus maistui, auginti maistui skirtus klonuotus gyvūnus ir jų palikuonius, importuoti ir pateikti rinkai maisto produktus iš klonuotų gyvūnų ar jų palikuonių. Anksčiau jis paragino neleisti klonuoti gyvūnų ekonominiais tikslais, sugriežtinti gyvūnų vežimo tvarką bei skirti pakankamai ES lėšų gyvūnų gerovei.

EP siekia aktyvaus vaidmens pasaulio arenoje

Europarlamento veikla užsienio politikoje remiasi žmogaus teisių apsauga pasaulyje. Šį siekį atspindi kasmet gruodį teikiama A. Sacharovo premija už minties laisvę.

Per savo kadenciją EP priėmė daugiau kaip dešimt rezoliucijų, kuriose pasmerkė nedemokratinį Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos režimą, paragino atskleisti opozicijos atstovų dingimo aplinkybes ir nedelsiant išlaisvinti politinius kalinius. Taip pat pažymėta, kad 2004 m., 2006 m. ir 2008 m. vykę rinkimai neatitiko tarptautinių normų. Tolesnė ES santykių su Baltarusija raida esą priklausys nuo reformų šalyje ir demokratizacijos procesų pažangos.

2007 m. rudenį EP pripažino 1932-1933 m. Ukrainoje dirbtinai sukeltą badmetį „baisiu nusikaltimu ukrainiečių tautai ir žmonijai“, kartu paragino nuodugniai ištirti jo priežastis ir padarinius.

EP pasmerkė „neproporcingus“ 2008 m. rugpjūčio Rusijos veiksmus Gruzijos atžvilgiu, išreiškė paramą pastarosios šalies teritoriniam vientisumui ir pareikalavo nedelsiant atitraukti Rusijos kariuomenę. Kiek anksčiau EP parėmė ne tik Gruzijos, bet ir ir Moldovos suverenumą bei teritorinį vientisumą, paragino taikiai išspręsti teritorinius konfliktus. Rusijos valdžia paraginta neremti minėtų separatistinių regionų nepriklausomybės judėjimų.

Užpernai EP pareiškė norintis daugiau vienybės Bendrijos užsienio politikoje: „Norint sustiprinti ES užsienio politiką reikia didesnės politinės ES vienybės, nes kitaip gali sumažėti Sąjungos patikimumas tarptautinėje arenoje.“ Kol kas bloko vaidmuo pasaulyje esą neatitinka jo galimybių ir visuomenės lūkesčių, nes narės nelinkusios derinti savo užsienio politikos, ypač energetikoje.

Keliose rezoliucijose EP išreiškė „rimtą susirūpinimą“ žmogaus teisių bei demokratijos padėtimi Rusijoje ir išreiškė viltį, kad naujasis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas užtikrins teisinės valstybės principų laikymąsi.

Po žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymo priimtoje rezoliucijoje griežtai pasmerktas šis nusikaltimas ir išreikštas nerimas dėl didėjančio spaudos bei žodžio laisvės varžymo Rusijoje. Anksčiau EP paragino Briuselį reikalauti Rusijos valdžios užtikrinti, kad Čečėnijoje būtų gerbiamos žmogaus teisės, o jų pažeidėjai būtų patraukti atsakomybėn.

2007 m. EP paragino stiprinti apsaugą nuo elektroninių išpuolių, užtikrinti energijos tiekimo saugumą, nepritarė JAV planams Europoje sukurti priešraketinės gynybos sistemą ir pasiūlė sukurti nuolatines ES pavaldžias karines pajėgas.

Dėmesys Baltijos šalims

Užpernai daugiau nei 400 europarlamentarų, tarp jų – visi lietuviai, pasiūlė rugpjūčio 23-iąją paskelbti Stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena.

2005 m. paminėdamas Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-metį, EP pažymėjo, jog kai kurioms tautoms tai reiškė „atnaujintą tironiją, primestą stalinistinės Sovietų Sąjungos“ ir pasmerkė „bet kokios ideologinės pakraipos totalitarinį valdymą“.

Neįpareigojančioje ataskaitoje EP pernai pareikalavo prieš tiesiant dujotiekį „Nord Stream“ Baltijos jūros dugnu nepriklausomai įvertinti jo poveikį aplinkai, apsvarstyti alternatyvius jo maršrutus ir aiškiai numatyti atsakomybę už galimą žalą.