Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Aistė Griškonytė
Nuotr. iš asmeninio albumo / Aistė Griškonytė

Žalioji savaitė: dialogas tarp visuomenės, verslo ir gamtos

Šią savaitę Briuselyje galima išvysti daugybę Europos Komisijos, Europos Parlamento narių ir kitų institucijų atstovų, kurie į darbą skuba nešini ne odiniais dokumentų dėklais, o pagamintais iš perdirbtų medžiagų, užrašams naudoja perdirbtą popierių, o vietoj įprasto rašiklio – pagamintą iš perdirbtų plastikinių butelių.

Tai savotiška duoklė birželio 1 - 4 dienomis Briuselyje vykstančiai didžiausiai kasmetinei Europos konferencijai aplinkos tema.

Šįmet didžiausias dėmesys skiriamas begalinei augalų bei gyvūnų rūšių ir ekosistemų, kurios sudaro nepakartojamą mūsų planetos gyvybės tinklą, įvairovei. Keturių dienų programoje – daugiau kaip 30 sesijų, kurių metu nagrinėjama dabartinė biologinės įvairovės ir gamtos būklė ir siūlomi galimi nerimą keliančios biologinės įvairovės nykimo problemos sprendimo būdai.

Diskusijose dalyvauja daugiau nei 3 tūkstančiai ES institucijų atstovų, verslo ir pramonės įmonių, nevyriausybinių organizacijų, valdžios institucijų, mokslo bendruomenės ir akademinio sektoriaus atstovų.

Kasmet konferencijos dalyvių dėmesys krypsta į tas pačias Planetos problemas, keičiasi tik pagrindiniai akcentai, siūlomi nauji sprendimai ir idėjos, tačiau problemos išlieka.
Kova su klimato kaita, biologinės įvairovės išsaugojimas, dėl taršos kylančių sveikatos problemų mažinimas ir atsakingesnis išteklių naudojimas. Tai šiandienos prioritetai Europos Sąjungoje, kurioje galioja vieni iš griežčiausių aplinkosaugos reikalavimų.

Apie tai garsiai kalba ir atsakingi pareigūnai, ir mokslininkai. Per artimiausius dešimt metų ES užsimojo įgyvendinti ambicingus tikslus: išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 20 proc., efektyviau vartoti energiją ir taip sumažinti jos poreikį 20 proc., iš atsinaujinančių šaltinių gauti penktadalį suvartojamos energijos.

Kad pasiektų užsibrėžtus tikslus, ES stengiasi kurti veiksmingai energiją naudojančias technologijas, produktus ir paslaugas.
Iniciatyvos sveikintinos, tačiau čia reikėtų prisiminti gerai žinomą posakį: norint būti geru studentu, nepakanka gerai išmokti vieną dalyką, reikia gerai išmokti visus. Ši taisyklė galioja ir kalbant apie aplinkosaugos problemas.

Tiek Europos Komisijos nariai, tiek europarlamentarai, nevyriausybinių organizacijų atstovai vieningai sutaria, kad kalbant apie aplinkosaugą, negalima kalbėti tik apie išsivysčiusias šalis, kurios savo biudžetuose gali skirti atskirą eilutę aplinkosaugai.
Tuo reikia rūpintis visose šalyse, todėl turtingos šalys negali ignoruoti besivystančių valstybių, kurios šiandien neišgali investuoti į naujausias technologijas.
Europos Sąjunga vykdo ne vieną bendradarbiavimo projektą su tokiomis šalimis kaip Bolivija, Ekvadoras, Gvatemala, Nikaragva, Paragvajus, Peru ir kt. Daugelis europiečių nustemba išgirdę, kad Afrikos ūkininkai dar ne taip seniai ėmė naudoti mobiliuosius telefonus, kurie leidžia sužinoti orų prognozę ir taip numatyti tinkamiausią laiką, pavyzdžiui, derliaus nuėmimui.

Tokia lėta informacinių technologijų plėtra besivystančiose šalyse rodo, kad savo jėgomis jos tikrai nesugebės koja kojon su išsivysčiusiomis valstybėmis rūpintis aplinkosauga, racionaliau naudoti gamtinius išteklius, taupyti energiją ir t.t.

Be to, besivystančiose šalyse vis dar daugybė žmonių kenčia nuo bado, kai tuo tarpu Europa vaduojasi nuo maisto pertekliaus. Darnus vystymas, kuris apima ne tik mitybos, bet ir visuomenės ugdymo, sveikatos ir kitus klausimus, taip pat yra neatsiejamas nuo rūpesčio aplinka.

Tokiems bendradarbiavimo projektams išleidžiami milijardai eurų. Juos vykdančios nevyriausybinės organizacijos kartais sulaukia kritikos strėlių dėl to, kad ES priklausančių valstybių pinigai tenka ir už tūkstančių kilometrų esančioms šalims.

Tačiau kritiką atremia ir atidarant Žaliąją savaitę už aplinkosaugą atsakingo Europos komisijos nario Janez‘o Potočnik‘o išreikštas raginimas visoms šalims dirbti ranka rankon.

Į gamtą tausojančius projektus būtina įtraukti ir besivystančias šalis, nes kitaip jos nebus besivystančios. Tiesa, pabrėžiama, kad į šiuos projektus piniginį indėlį turi įdėti ir pačios besivystančios šalys. Kodėl? Atsakymas labai paprastas: jeigu jos neskirs pinigų iš savo biudžeto, pasibaigus projektui greičiausiai pasibaigs ir pradėti darbai aplinkosaugos, efektyvesnio ūkininkavimo ir kitose srityse. Tuo tarpu tam tikras indėlis yra savotiškas garantas, kad tokie projektai nenutrūks pasibaigus finansavimui.

Tiek ES institucijų, tiek nevyriausybinių organizacijų atstovams pastaruoju metu nemažai nerimo kelia „karpomi“ valstybių biudžetai. Ne paslaptis, kad daugelis šalių pirmiausia siekia išspręsti ekonominio sunkmečio sukeltas problemas, atgaivinti ekonomiką, sukurti naujų darbo vietų. Baiminamasi, kad aplinkosaugos eilutė valstybių biudžetuose gali gerokai sumažėti. Todėl Žaliojoje savaitėje Briuselyje dalyvaujančių valstybių atstovai, verslininkai, pramonininkai buvo raginami galvoti ne tik apie ekonomikos augimą, bet ir tai, kokios ekonomikos, kokių darbo vietų mums reikia.

Vieša paslaptis, kad daugelis valstybių sprendžia dilemą: ar geriau rinktis ekonomiškai naudingus santykius, ar pasirūpinti aplinka. Atsakingos ES institucijos taip pat priverstos sukti galvą, kaip populiarinti gamtosaugines idėjas verslininkų, pramonininkų tarpe.

Ypač ekonominiu sunkmečiu kyla didelė grėsmė, kad smukusi apyvarta, sumažėję pinigų srautai gali paskatinti mažiau investuoti arba visai neskirti lėšų aplinkosaugai.
Žaliosios savaitės metu pradedama įgyvendinti nauja techninė priemonė, kuria siekiama skaidriai gerinti supratimą apie biologinės įvairovės svarbą verslo srityje. Ši priemonė turėtų padėti verslininkams į savo veiklą integruoti biologinės įvairovės klausimus ir skleisti žinias apie didelį konkurencingumo privalumą, įgyjamą saugant biologinę įvairovę.
Prioritetas teikiamas šešiems pagrindiniams verslo sektoriams: žemės ūkio, maisto tiekimo pramonės, miškininkystės, gavybos pramonės, finansų ir turizmo.

Idėjos tikrai sveikintinos, tačiau klausimas, ar verslininkai ir pramonininkai jomis susidomės. Ar taps savotišku garbės reikalu dirbti taip, kad ne tik gautum pelno, bet ir tausotum aplinką?

Kai neformaliame susitikime žurnalistai vienos Europos Parlamento narės pasiteiravo, ar ji asmeniškai tiki, kad tokios priemonės gali duoti apčiuopiamos naudos, ji atsakė teigiamai. Tačiau iš karto įvardijo tris didžiausias kliūtis, kurios trukdo siekti šių tikslų: 1. Nėra aiškios ateities politikos ir strategijos, kaip tai įgyvendinti.
2. Pramonininkai, naftos magnatai egoistiškai tenkina tik savo tikslus – gauti kiek įmanoma daugiau pelno.
3. Žmonės nenori prisiimti atsakomybės už savo veiksmus: kodėl aš turėčiau taip daryti jeigu kiti nedaro?

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA