Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (9)
Zigmantas Balčytis

Z. Balčytis. Teisė būti pamirštiems interneto platybėse

Praėjusią savaitę Europos Sąjunga pareiškė susirūpinimą dėl atskirų valstybių šnipinėjimo per „Google“, „Facebook“, „Skype“, „Apple", „YouTube“ ir kitas interneto milžinių kompanijų serverius. Didelio masto žvalgybos duomenų rinkimo operacija, kurios metu renkami duomenys apie asmenų veiklą internete ir pokalbius telefonu, gali pažeisti Europos Sąjungos valstybių piliečių privatumą.

Kitaip tariant, kaupiami milžiniški informacijos apie privatų asmenų gyvenimą kiekiai, ir, nors oficialiai skelbiama, kad sukaupta informacija naudojama kovai su terorizmu, niekas negali paneigti, jog ši informacija nebus panaudota kitiems tikslams.

Nors dalis minėtų interneto kompanijų teigia, kad informacija kaupiama be jų žinios, tai nemažina problemos masto ir aktualumo.
Jei Europos Parlamentas patvirtins šiuo metu svarstomą Asmens duomenų taisyklių reformą, jau kitais metais kiekvienas Europos Sąjungos valstybių pilietis galės reikalauti, kad, pavyzdžiui, kompanijos „Facebook“ ar „Google“ ištrintų duomenis apie jį visiems laikams.

Taigi kiekvienas asmuo įgis teisę būti pamirštas interneto platybėse.

Kiekvienam piliečiui aktualu ir tai, kad bus galima lengviau susipažinti su savo asmens duomenimis, bus užtikrinta teisė perkelti duomenis – lengviau perduoti savo duomenis iš vieno paslaugų teikėjo kitam. Interneto kompanijos apie rimtus duomenų apsaugos pažeidimus turės pranešti kuo greičiau. Jei, pavyzdžiui, interneto parduotuvės vartotojų duomenų bazė buvo pažeista ar pavogta, interneto kompanija nedelsiant turės apie tai informuoti atitinkamas valstybės tarnybas ir vartotojus.

Šie ir kiti numatomi taisyklių pakeitimai atskleidžia vieną iš pagrindinių reformos tikslų – priversti interneto kompanijas užtikrinti asmens duomenų saugumą.

Šiuo metu Europos Sąjungoje galioja 1995 metais priimta Duomenų apsaugos direktyva. Tuo metu internetu naudojosi mažiau nei 1 procentas europiečių. Šiandien internetu naudojasi apie 70 procentų Europos Sąjungos gyventojų. Per tuos beveik dvidešimt metų pasaulis pasikeitė. Asmens duomenys, privati informacija dabartiniame gyvenime tampa vis svarbesnė.

Statistika iškalbinga: Europos Sąjungoje net 79 procentai socialinių tinklų ir interneto svetainių naudotojų yra linkę atskleisti savo vardą ir pavardę. Šiek tiek mažiau linkusiųjų publikuoti nuotrauką ir atskleisti savo tautybę.

Dauguma perkančiųjų internetu nurodo savo vardą, pavardę, namų adresą, mobiliojo telefono numerį. Tik 18 procentų šių pirkėjų mano, kad jie kontroliuoja savo duomenis. Kad jų duomenys apsaugoti.

Nereikia pamiršti, kad asmens duomenys nusavinami ir kitais, paprastesniais būdais.

Gal Jūsų pašto dėžutėje guli įmestas laiškas, kuriame dokumentas su Jūsų asmens duomenimis? Gal į šiukšlių dėžę išmetėte sutartį, kurioje yra Jūsų banko sąskaitos, kreditinės kortelės, socialinio draudimo numeriai, kita asmeninė informacija?

Ne vienoje pasaulio valstybėje nusikaltėlių gaujos samdo darbuotojus, kurie renka tokius dokumentus iš antrinių žaliavų konteinerių. Ir net iš sąvartynų.

Nusikaltėliai, pasinaudoję asmenų duomenimis, šiems asmenims nežinant, be jų sutikimo, gali ištuštinti bankų sąskaitas, įsteigti fiktyvias įmones, paimti kreditus, griebtis šantažo, įvelti į kitas nešvarias istorijas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA