Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Zigmantas Balčytis

Z. Balčytis. Nenuvertinkime savo galimybių Europos Sąjungoje

Nesinori sukelti iliuzijų, kad pakanka tik trinktelti kumšteliu, ir Europos Sąjunga apdalins Lietuvą prizais bei piniginėmis su eurais. Taip tikrai nėra ir nebus. Bet nieko neveikti arba pasiimti tik tai, kas duodama, nekelti ambicingų tikslų (ir jų nė nebandyti įgyvendinti), nepriimti sprendimų yra lengviausia.

Nenuvertinkime savo galimybių. Lietuvadar gali pakovoti ir dėl paramos suskystintųjų dujų terminalostatybai, ir dėl žemės pardavimo užsieniečiams apribojimųpratęsimo, ir dėl spartesnio išmokų žemdirbiams padidinimo.

Ir prielaidų, ir galimybių tokiemstikslams pasiekti yra.

Europos Sąjunga nėra numačiusiteikti paramą Lietuvoje pradėtam įgyvendinti suskystintų gamtiniųdujų terminalo projektui Klaipėdoje, neužšąlančiame jūrųuoste. Europos Komisijos sprendimu, ES parama numatyta kitam –regioniniam – dujų terminalui, kuris, pagal atliktą studiją,turėtų pradėti veikti ne anksčiau 2030-ųjų ir būtų statomasSuomijos įlankoje (prie Estijos arba Suomijos krantų), kasmetpilnai užšąlančioje nuo gruodžio (sausio) iki kovo (balandžio).

Taigi pagal šį scenarijų, Baltijosregiono valstybės, tarp jų ir Lietuva (jei nestatytų savoterminalo), dar mažiausiai 17 metų liktų priklausomos nuomonopolinio išorės dujų tiekėjo.

2030-ieji – anksčiausia regioniniodujų terminalo pastatymo data – visiškai nesiderina su ESenergetikos strategija. Po 2015-ųjų nė viena ES valstybė narėneturėtų likti atskirta nuo Europos dujų ir elektros energijostinklų bei turėtų prieigą bent prie dviejų skirtingųalternatyvių energetinių išteklių tiekimo šaltinių.

Europos Komisija gali peržiūrėtiregioninio dujų terminalo Suomijos įlankoje statybos būtinumoklausimą ir šio terminalo statybai skirtą finansavimą paskirstytivalstybėms narėms, kurios savo lėšomis stato ar statyssuskystintų dujų terminalus Baltijos regione. Tokie terminalai(pagal Lietuvos pavyzdį) leis žymiai greičiau užtikrintienergijos tiekimo saugumą ir patikimumą Baltijos regioneartimiausiu laiku, o ne po dvidešimties metų.

Būtent su tokiu pasiūlymu kreipiausiį Europos Komisiją. ES paramos skyrimas Klaipėdoje statomamsuskystintų dujų terminalui ne tik neprieštarautų ESstrategijoms, bet, priešingai, pademonstruotų, kaip galimaefektyviai, greitai ir laiku tas strategijas įgyvendinti.

Lietuvos tikslas visa tai įrodytiEuropos Komisijai. Žinoma, galima numoti ranka ir viso to nedaryti.Kodėl nepabandžius, neišnaudojus šių galimybių?

Tiesa ir tai, kad norint sėkmingaiįgyvendinti energetikos projektus vien ES sprendimų nepakanka. Kaipir nepakanka, kad Lietuva nutiestų dujotiekį, geležinkelį,elektros liniją iki savo valstybinės sienos. Tai laiku,neuždelsdama turi padaryti ir kaimyninė valstybė. Štai viena išpriežasčių, kodėl santykiai su kaimynais, taip pat ir Lenkija,yra labai svarbūs: vykdome bendrus projektus, anksčiau ar vėliauturėsime bendrą energijos rinką.

Ne viskas taip paprasta, bet ne viskastaip ir beviltiška. Ar daug kas prieš dvejus metus tikėjo, kadtiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams didės. Buvo daugabejonių, neigimo. Šiandien mūsų šalies žemdirbiai turi gerasstartines derybų pozicijas, o Europos Parlamentas turi labai aiškųmandatą derybose su Europos Taryba užtikrinti Baltijos šaliųžemdirbiams skirtų tiesioginių išmokų greitesnį suvienodinimąbei jų priartinimą prie ES vidurkio. Visa tai tapo įmanoma, kaiEuropos Parlamentas šį pavasarį pritarė Baltijos valstybiųžemdirbių teiktai pataisai, kad tiesioginės išmokos ES valstybiųžemdirbiams būtų sparčiau suvienodintos.

Ar daug buvo tikinčių, kad ES lyderiųvasarį pasiektas susitarimas dėl daugiamečio 2014-2020 metųbiudžeto bus palankus Lietuvai: pavyko išsiderėti, kad bendras ESfinansinės paramos Lietuvai paketas turėjo didėti beveik 10procentų ir sudaryti 44,5 milijardo litų. Ir tuo metu, kai buvonumatytas griežtas taupymo mechanizmas. Nemanau, kad Europos VadovųTarybos ir Europos Parlamento derybų metu šie skaičiai keisis įmažesnę pusę.

Lygiai taip buvo mažai tikinčių, kadpavyks apginti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimą,kurį apskritai ketinta nutraukti po 2017 metų. Pavyko. Reikalai yrapakrypę Lietuvai palankia kryptimi.

Esu įsitikinęs, kad dar nėraišnaudotos visos galimybės derėtis su ES dėl galimybės pratęstidraudimą pirkti žemę užsieniečiams. 2004-aisiais, kai Lietuvastojo į ES, visuose dokumentuose, susijusiuose su žemės ūkiopolitika, buvo numatyta, kad išmokos valstybių naujokių ūkininkamspasieks ES išmokų vidurkį 2013 metų pabaigoje.

Kadangi tai nebuvo pasiekta, turi būtiperžiūrėtos ir nuostatos dėl žemės pardavimo užsieniečiams.Europos Komisija, atsižvelgdama į dabartinę žemės ūkiosituaciją Baltijos šalyse ir Europoje, turėtų suteikti Lietuvaiir kitoms Baltijos valstybėms galimybę pratęsti draudimąužsieniečiams pirkti žemės ūkio paskirties žemę, kol tųvalstybių tiesioginės išmokos žemdirbiams nebus lygios ESvidurkiui.

Europos teisės departamento prieTeisingumo ministerijos teisininkai skeptiškai vertina Vyriausybėsgalimybes atnaujinti derybas su ES, kad būtų dar pratęstasdraudimas Lietuvoje parduoti žemę užsieniečiams.

Reikia neužmiršti, kad sprendimuspriima politikai, ne teisininkai. Lygiai taip kaip stoti Lietuvai įES buvo priimtas politinis sprendimas.

Nenuvertinkime savo galimybių,ypač mums patiems pirmininkaujant ES.

Rezultatai pasiekiami ir jų galimapasiekti tik bendromis jėgomis – ir valstybės vadovai, irvalstybės institucijos, diplomatai, EP ir Seimo nariai, EKkomisaras, visi turime žiūrėti į vieną pusę. Jei dirbsime kaipkomanda, jei numatysime ilgalaikę valstybės strategiją ir veiksimesutartinai, galima išnaudoti ES teikiamas galimybes ir privalumus.

Yra tik vienas „bet“: namųdarbai turi būti atliekami laiku ir čia, Lietuvoje.

Lietuva dvidešimt metų neinvestavo įnaujus strateginius objektus. Priešingai: sumažinome valstybėskonkurencingumą sustabdydami elektros gamybą Ignalinos atominėje.

Senieji strateginiai objektai jaunegeneruoja Lietuvai papildomų pajamų – nebegalime užtikrintivalstybės pajamų, kurios reikalingos teikti viešąsias paslaugas.Jei dabar „neįkalsime kuoliukų“ svarbiose pozicijose, kuriasjau pats gyvenimas diktuoja, už mus tai padarys kitos valstybės. Irvėl negalėsime suprasti, kodėl nepilnėja biudžetas, nekuriamosnaujos darbo vietos, tinkamai nefinansuojamas švietimas, kraštoapsauga, socialinė ir sveikatos sritys, kodėl didėja socialinėatskirtis.

Ir būtent todėl pačiaissvarbiausiais valstybei klausimais turi būti partijų susitarimas.Turi būti ilgalaikiai strateginiai tikslai, ir uždaviniai,nepriklausomai nuo valdančiųjų partijų trumpalaikių tikslų, nuointeresų grupių veikimo. Privalome suvokti, kad šiandien kuriameir programuojame Lietuvos ateitį dešimtmečius į priekį.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA