Viešieji pirkimai ES sudaro gana didelę ekonomikos dalį – apie 19 procentų ES bendrojo vidaus produkto. Naujoji viešųjų pirkimų tvarka numato tam tikras naujoves, kurioms siekiama užtikrinti veiksmingas ir socialiniu požiūriu tvarias viešųjų pirkimų procedūras, daug efektyvesnio viešųjų lėšų panaudojimo.
Nuo mažiausios kainos principo pereinama prie ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo principo. Taip siekiama užtikrinti kokybiškų paslaugų ir prekių pirkimą. Numatoma skatinti ir inovatyvių prekių ir paslaugų pirkimą.
Didelės apimties viešieji pirkimai bus skaidomi į mažesnes dalis, kad juose galėtų dalyvauti kuo daugiau mažų ir vidutinių įmonių. Metinio kapitalo reikalavimai įmonėms negalės būti didesni nei dviguba kontrakto vertė. Tai užtikrins, kad mažoms ir vidutinėms įmonėms nebūtų jkeliami pernelyg dideli kapitalo reikalavimai.
Visose ES valstybėse narėse turės bus skelbiami viešųjų pirkimų konkursai, kai sutarties suma viršija 134 tūkstančius eurų paslaugoms ir tiekimo sutartims bei dizaino projektams, 5,186 mmilijono eurų darbams atlikti, 750 tūkstančių eurų socialinėms ir kitoms specifinėms paslaugoms (sveikatos priežiūra , švietimo, kultūrinės ar religinės paslaugos).
Numatomas privalomas pranešimų perdavimas elektronine forma, privalomas pirkimo dokumentų prieinamumas elektronine forma. Valstybėms narėms suteikiamas 2 metų pereinamasis laikotarpis pereiti prie visiškai elektroninio susirašinėjimo, pirmiausia – prie elektroninių pasiūlymų teikimo visose pirkimų procedūrose.
Viešųjų pirkimų taisyklės bus supaprastintos, sumažinta administracinė našta konkursų dalyviams. Bus nustatytas vieningas, standartinis visoje ES galiosiantis dokumentas – Europos viešojo pirkimo dokumentas, prieinamas visomis ES kalbomis. Atsakingos institucijos bus įpareigotos dalintis nacionalinėse duomenų bazėse laikomais duomenimis apie konkursuose dalyvaujančius subjektus, taip užtikrinant, kad konkursų dalyviams tik vieną kartą reikėtų pateikti informaciją.
Viešųjų pirkimų sistema bus grindžiama deklaracijų principu – tik konkurso laimėtojas turės pateikti originalius dokumentus. Tai leis apie 80 proc. sumažinti administracinę naštą įmonėms, dalyvaujančios konkursuose. Bus neleidžiama konkursuose dalyvauti suinteresuotiems subjektams, jei iškils interesų konflikto klausimas. Įmonei, anksčiau laimėjusiai konkursą, bet nepatenkinamai vykdžiusiai savo įsipareigojimus, nebus leidžiama dalyvauti konkurse.
Įvedamas draudimas dalyvauti konkurso procedūrose, jei aptinkami ES teisės aktų pažeidimai socialinės, darbo ar aplinkos teisės srityse.
Bus sumažintos galimybės keisti sutarčių sąlygas jau laimėjus konkursą: sąlygas bus galima keisti tik vėl skelbiant naują konkursą.
Būtina pažymėti, kad naujosios taisyklės neatveria kelio vandens tiekimo ūkių privatizavimui. Taigi ir Lietuvos vandens tiekimo įmonės turėtų likti savivaldybių nuosavybe.
Ypatinga užduotis tenka Europos Komisijai, kuri prižiūrės, kaip valstybės narės perkels naująsias viešųjų pirkimų direktyvas į nacionalinę teisę ir jas įgyvendins.