Būtina bendra ES valstybių ekonominių interesų gynimo politika. Lietuva sėkmingai vykdo pirmininkavimo ES Tarybai darbotvarkę, asocijuotos partnerystės su Rytų valstybėmis programą. Lietuvos prekybos su Rusija problemas galima tiesiogiai sieti su šiais faktais.
Lietuvai Rusija taiko ekonomines, politines spaudimo priemones, nors nėra pateikusi jokių oficialių dokumentų ar akivaizdžių įrodymų, kad lietuviškos prekės ar produkcija nekokybiškos. Tačiau Lietuva ir kitos Baltijos valstybės neturi didelio pasirinkimo. Baltijos valstybių žemdirbiams sunku konkuruoti su ekonomiškai stipresnių ES valstybių ūkininkais, kurie gauna žymiai didesnes tiesiogines išmokas. Baltijos valstybės priverstos ieškoti rinkų šalyse, kurios neskiria tokių didelių subsidijų savo žemės ūkiui.
Panagrinėjus kelerių metų Lietuvos eksporto augimo tendencijas, aiškiai matomas didžiulis maisto produktų, žemės ūkio produkcijos eksporto augimas į Rusijos rinką.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. I-ąjį pusmetį Lietuvos maisto pramonės produkcijos daugiausiai buvo eksportuojama į Rusiją – net 19,1 proc. visos šakos eksporto (už 535 milijonus litų). Tokia eksporto dalis netenka nė vienai ES valstybei.
Tai dar keli argumentai, kodėl ES privalo turėti bendrą savo valstybių ekonominių interesų gynimo politiką.
Ši politika turi apimti patirtų nuostolių ir išlaidų kompensavimo mechanizmą, realiai įgyvendinamą solidarumo principą, bendros ES dvišalių ginčų komisijos įsteigimą. Tokia komisija, o ne viena Lietuva, spręstų šiuo atveju kilusias problemas su trečiąja šalimi. Kilus prekybos krizei, turi būti kalbama vieningu ES balsu, turi būti taikomos adekvačios poveikio priemonės.
Kol Europos Sąjunga neturės bendros savo valstybių ekonominių interesų gynimo politikos, su tokiais žalingais trečiųjų valstybių veiksmais bus susiduriama ir ateityje. Ir susidurs su tuo ne tik Lietuva, bet ir kitos ES valstybės. Ir ta trečioji šalis nebūtinai bus Rusija.