Antradienį, kalbėdama viešame forume pirmą kartą po jos garsiojo Prancūzijos vykdomų romų deportacijų palyginimo su II pasaulinio karo įvykiais, sukėlusio Paryžiaus įsiūtį, paklausta, ar atsiprašys už savo komentarus, V. Reding atsakė „Ne, kodėl turėčiau?“.
Liuksemburgo politikė, dirbanti komisare jau trečiąją kadenciją, sakė, kad, jos manymu, kilusi polemika sustiprino jos pozicijas.
„Jei vyras trenkia kumščiu į stalą, paprastai manoma, kad jis ginasi. O jei taip pat pasielgia moteris, ji laikoma isterike“, - AFP naujienų agentūra cituoja V. Reding.
Ji iš dalies išsižadėjo savo komentarų prieš praėjusį ketvirtadienį vykusį ES viršūnių susitikimą, kai Prancūzijos prezidentas, anot prancūzų dienraščio „Le Monde“, pagrasino šį susitikimą boikotuoti.
Tačiau vertėtų pastebėti, kad, nors ES vadovai iš esmės sutiko, kad jos komentaras peržengė ribas, beveik visi pripažino, kad Komisija, kaip ES sutarčių sergėtoja, turi teisę tirti Prancūzijos veiksmus.
Italijos premjeras Silvio Berlusconi, taip pat vykdantis griežtą politiką prieš šią tautinę mažumą, vienintelis kritikavo Komisiją ir buvo N. Sarkozy pusėje.
V. Reding antradienį taip pat patvirtino, kad ketina ir toliau siekti, kad būtų ištirta, ar Prancūzijos veiksmai atitinka ES teisės reikalavimus.
Komisijos ekspertai nagrinėja du klausimus – ar Prancūzija tinkamai į nacionalinę teisę perkėlė ES direktyvą dėl laisvo žmonių judėjimo ir ar šalis nepažeidė Pagrindinių teisių chartijos reikalavimų.
Komisarė sakė, kad oficiali nuomonė bus pateikta artimiausiomis dienomis. Tada visi Europos komisarai kartu turės nuspręsti, ar paduoti Prancūziją į teismą. Šis sprendimas turėtų būti priimtas rugsėjo 29 d.
Visas šis epizodas lėmė ypatingą santykių tarp Europos Komisijos ir Paryžiaus atšalimą, sukėlė įtampą tarp Liuksemburgo ir Prancūzijos, taip pat tarp Paryžiaus ir Berlyno, kai N. Sarkozy pareiškė, kad Vokietija irgi ketina uždaryti tokias nelegalias stovyklas, o Berlynas tai griežtai paneigė. Pastarosiomis dienomis visos šalys stengėsi atkurti normalius diplomatinius santykius.
Deja, šio ginčo metu mažai tebuvo kalbėta apie tai, kaip įveikti pagrindines romų – didžiausios ES tautinės mažumos – problemas.