Labai smagu savaitgaliui išvykti iš Briuselio ir vos už 50 eurų (apie 172 litus) nuskristi į Ispaniją ar Italiją. Taip mano daugelis. Pats pasinaudojau šia puikia galimybe daugybę kartų. Tikriausiai dalis jūsų vėliau skundėsi oro linijų paslaugų kokybe, skrydžių atidėjimais, griežtais bagažo apribojamais ar kitais gudriais būdais išvilioti papildomų pinigų, tačiau vis dėlto kaina atitiko paslaugas, kurias už ją gavote. Tačiau ar niekada nesate pagalvoję, kodėl įmanoma keliauti lėktuvu už tokią nedidelę kainą? Jei niekada apie tai nesusimąstėte, leiskite man jums paaiškinti. Sumokėjote už lėktuvo bilietą daugiau, nei manote. – likusi pinigų dalis iš jūsų paimta mokesčių pavidalu.

Europos Komisija (EK) jau senokai ketino priimti valstybinės pagalbos aviacijos sektoriui skyrimo tvarką. Šis ilgai lauktas dokumentas reikštų verslo vykdymo šiame sektoriuje taisyklių suvienodinimą.

Pagrindinių socialinių partnerių teigimu, šio dokumento laukta jau seniai, nes aviacijos sektoriuje egzistuoja reikšmingi konkurencingumo iškraipymai. Tradicinės jungiamuosius skrydžius siūlančios bendrovės prašo skirti joms valstybinę paramą, nes joms tenka susidurti su aršiai konkuruojančiomis oro linijomis iš Europos Sąjungai (ES) nepriklausančių valstybių bei mažų kaštų oro linijomis.

Daugelis oro uostų taip pat prašo valstybinės paramos, nes nesugeba padengti veiklos vykdymo sąnaudų. Beveik pusė visų ES įsikūrusių oro uostų dirba nuostolingai. Atėmus valstybių skiriamą paramą iš oro uostų pajamų, tokių nuostolingai dirbančių oro uostų būtų daugiau nei pusė.

Naujoji tvarka, be jokios abejonės, apribos tiek oro linijų, tiek ir oro bendrovių gaunamą valstybinę paramą. Kai kurie Europos Parlamento (EP) nariai jau pasisakė prieš tokį sprendimą, nes, jų manymu, regioniniams oro uostams subsidijavimas yra būtinas. Anot jų, tokie oro uostai turi būti vertinami ne tik kaip verslo subjektai, tačiau taip pat ir kaip investicijos į regionų plėtrą. Ženkli šių valstybinių pinigų dalis, skirta regionų plėtrai, netiesiogiai remia mažų sąnaudų oro linijas, kurių veikla iškraipo konkurencingumą.

Labai mažų sąnaudų oro vežėjai naudojasi savo dominuojančia padėtimi derėdamiesi su didžiąją regioninių oro uostų dalimi. Jie gauna tokias dideles oro uosto bei kitų mokesčių nuolaidas, kad šių regioninių oro uostų veikla vargu ar gali būti vertinama kaip pelninga. Užuot investavę į plėtrą, regioniniai oro uostai kovoja už būvį ir reikšmingai subsidijuoja oro vėžėjus, kad šie naudotųsi jų paslaugomis, tokiu būdu dažnai dirbtinai sukuriant paslaugų paklausą.

Nėra lengva išmatuoti šio netiesioginio subsidijavimo mastą, nes dauguma susitarimų tarp oro linijų ir oro uostų dalis yra konfidencialios. Remiantis „Air Scoop“ ataskaita dėl oro vėžėjo „Ryanair“ verslo modelio, 2011 m. apie 20 proc. šios įmonės pajamų galėjo būti gaunamos iš subsidijavimo. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, 2010 m. „Air France“ pateikė EK skundą dėl „Ryanair“ veiklos, kuriame pateikė paskaičiavimus, kad mažiausiai 25 oro uostai šiai skrydžių bendrovei išmokėjo 660 mln. eurų (2,28 mlrd. litų) finansinės paramos sumažintų mokesčių, pirmenybinių antžeminių paslaugų įkainių bei rinkodaros finansavimo pavidalu. Remiantis ‚Air Scoop“ parengta ataskaita, subsidijuojama suma sudaro iki 10–11 eurų (apie 35-52 litus) vienam keleiviui. Kai kurie paskaičiavimai gali būti netikslūs bei sietini tik su didžiosiomis ir labiausiai dominuojančiomis mažų sąnaudų oro linijomis, tačiau galima teigti, jog kitos rinkoje dalyvaujančios įmonės, savo veikloje taikančios tokį patį verslo modelį, taip pat gauna naudos iš panašių susitarimų.

Be jokios abejonės, savo ruožtu mažų sąnaudų oro linijų atstovai pareikštų, jog, nors joms ir yra taikomi pirmenybiniai įkainiai, juos šios įmonės išsiderėjo sąžiningu keliu, tuo tarpu tradicinės jungiamuosius skrydžius siūlančios bendrovės gauna didžiulę valstybinę paramą. Su šiuo faktu sunku pasiginčyti, juk vis daugiau oro linijų prašo valstybinės pagalbos, argumentuodamos savo prašymą tuo, kad mokesčių skirtumai bei mažų sąnaudų oro linijos iškreipia konkurencingumą.

Taip pat tradicinės jungiamuosius skrydžius siūlančios oro linijų bendrovės skundžiasi dėl užkraunamos naštos, susijusios su ambicingais ES tikslais sumažinti anglies dioksido išskyrimą, kurią planuojama užkrauti tik ES oro linijoms, o tai tik dar labiau iškreiptų konkurencingumą. Kadangi šioms oro linijų bendrovėms nepavyksta susitvarkyti su rinkoje vykstančiomis varžybomis, jos prašo valstybinės pagalbos. Tai dažnai baigiasi ne vieną mėnesį trunkančiais tyrimais, kuriuos atlieka EK, po kurių prašymai suteikti paramą įvertinami kaip neturintys pagrindo, o tai visiškai sugriauna šių oro linijų bendrovių pastangas atgauti konkurencingumą.

Šiuo metu daugiau nei 80 proc. oro uostų ES dominuoja tik viena oro linijų bendrovė, kuriai tenka daugiau nei 40 proc. keleivių, todėl gana sudėtinga įsivaizduoti, kad tokios derybos yra susijusios vien su verslu. Regioniniai oro uostai kovoja, norėdami išsaugoti bent minimalų transporto srautą tam, kad nebankrutuotų. Tai daroma pasitelkiant vis daugiau subsidijų. Daugybė ES oro uostų pastatyta pasinaudojus įvairaus pobūdžio valstybinėmis lėšomis vien tam, kad būtų užtikrinama pakankama apkrova konkrečioms oro linijų bendrovėms, o tai reiškia, kad šios įmonės gali pasinaudoti tuo, jog šiose oro uostuose oro transporto paslaugos nėra pakankamai paklausios.

Tikiuosi, kad naujoji valstybinės pagalbos skyrimo tvarka ne tik aiškiai nustatys pagrindines valstybinės paramos skyrimo taisykles, bet taip pat taps puikia galimybe paruošti pirmąją nuodugnią, išsamią bei viešą ataskaitą, kurioje bus išdėstyta, kiek valstybinės paramos pinigų skiriama aviacijos sektoriui bei kaip šie resursai yra panaudojami. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo ataskaitoje dėl valstybinių lėšų aviacijos sektoriui skyrimo tvarkos atnaujinimo atkreipia dėmesį į tai, jog toks tyrimas yra būtinas tam, kad būtų identifikuotas ne tik skiriamos pagalbos mastas, tačiau taip pat ir skirtingi pinigų skyrimo metodai.

Jei norime, kad ES aviacija būtų konkurencinga, privalome nustoti pasikliauti chaotiška valstybinės paramos skyrimo tvarka, be to, privalome pradėti vertinti aviaciją kaip verslą. Vertėtų nustoti rungtyniauti dėl subsidijų, atkurti vienodas „žaidimo taisykles“ visoms rinkos dalyvėms. Būtina pradėti teikti kokybiškas paslaugas priimtinomis kainomis bei užtikrinti tinkamą pelną įmonių akcininkams. Šiuo metu pavojuje yra atsidūręs ES gyventojų mobilumas.

Mums reikia nuoseklaus ES aviacijos modelio, o tai reiškia daugiau, nei kovą dėl subsidijų.