Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Viltis tarp griuvėsių. Europa remia Haitį

Viltis tarp griuvėsių. Europa remia Haitį

Iš visų 2010 m. pasaulyje įvykusių nelaimių skaudžiausia buvo žemės drebėjimas Haityje. Šiandien, praėjus metams po antro didžiausio per rašytinę žmonijos istoriją žemės drebėjimo, žaizda tebekraujuoja. Praėjus vos keliems mėnesiams nuo žemės drebėjimo užgriuvo kitos negandos: uraganas Tomas, choleros epidemija ir, pastaruoju metu, politinis nestabilumas.

Šios nelaimės įvyko šalyje, kuri ir taip buvo viena skurdžiausių Vakarų pusrutulyje. Kad žmonės galėtų kasdien prasimaitinti buvo būtina užsienio pagalba; sveikatos sistema buvo nepakankamai išvystyta, keliai buvo netinkami, ilgus metus šalis buvo silpnai valdoma. Dar iki žemės drebėjimo buvusi sudėtinga humanitarinė padėtis po nelaimės tapo itin komplikuota.

Dėl šių veiksnių teikiant tarptautinę pagalbą Haičiui kilo daugybė su logistika, infrastruktūra, socialine ir politine padėtimi susijusių sunkumų. Tačiau palyginus su kitomis nelaimėmis, į kurias reaguojant kilo panašių sunkumų, nelaimė Haityje buvo unikali dėl daugybės sudėtingų po žemės drebėjimo atsiradusių suvaržymų. Buvo sugriauta šalies sostinė ir infrastruktūra, vyriausybė ir vietoje esančios humanitarinės pagalbos agentūros neteko daug darbuotojų, išteklių ir pajėgumų.

Šiandien itin didelį susirūpinimą kelia politiniai ir pilietiniai neramumai, dėl kurių padėtis galėtų pablogėti ir nebūtų sąlygų nukentėjusiems žmonėms teikti ES ir kitos pagalbos, dėl kurių stringa ir sunkiau vyksta atkūrimo procesas. Raginame Haičio valdžios atstovus užtikrinti stabilumą ir nedelsiant suformuoti pripažintą ir geriau veikiančią vyriausybę. Naujoji vyriausybė turėtų veikti veiksmingai ir teisėtai, perimti į savo rankas atkūrimo darbus ir parengti problemų, dėl kurių Haičio gyventojai tapo tokiais pažeidžiamais, sprendimo planų ir priemonių.

Pažadų laikomasi

Viltis tarp griuvėsių. Europa remia Haitį
© Reuters/Scanpix

Europos Sąjunga paramą Haičio gyventojams teikė ilgus metus dar iki 2010 m. sausio 12 d. žemės drebėjimo. Įvykus nelaimei, nedelsdami ėmėmės veiksmų teikti humanitarinę pagalbą ir derinti bendrus ES veiksmus, užtikrindami ilgalaikį strateginį požiūrį bendradarbiaujant su kitais paramos teikėjais.

Taip įvykdėme savo pagrindinį pažadą. Per praėjusių metų kovo mėn. vykusią Tarptautinę paramos teikėjų konferenciją per trejus ateinančius metus ES (Komisija ir valstybės narės) bendrai įsipareigojo skirti 1,2 mlrd. EUR bendriems pagalbos ir atkūrimo veiksmams remti. Iš jų apie 600 mln. EUR jau skirta realiems veiksmams, kad būtų gerinamos Haičio gyventojų sąlygos: teikiamas maistas, pastogė, medicininė pagalba, atstatomi keliai, iš naujo atidaromos mokyklos, užtikrinamas pagrindinių valstybinių socialinių paslaugų teikimas. Teikdami pagalbą padėjome išvengti visiškos valstybės griūties.

Pagalba labiausiai nukentėjusiems

Viltis tarp griuvėsių. Europa remia Haitį
© Reuters/Scanpix

Mūsų veiksmus nulėmė keletas užmojų, kuriais ketiname remtis. Pirmuoju nelaimės etapu kartu su ES paramos teikėjais ir kitais partneriais, teikiančiais tarptautinę paramą, užtikrinome bendras pastangas teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir suteikti pastogę, vandens ir maisto. Kuo konstruktyviau bendradarbiavome su vietos gyventojais, vyriausybėmis, kariškiais ir pagalbos agentūromis bei NVO, siekdami, kad veiksmai duotų kuo daugiau naudos šiomis sudėtingomis sąlygomis. Kartu stengėmės derinti paramą ir atkūrimo veiksmus, pvz., kaip pagrindinę pagalbą skyrėme grynųjų pinigų išmokas vietos gyventojams ir juos įtraukėme į atkūrimo veiksmus – taip užtikrinome ilgalaikę pragyvenimo šaltinių atkūrimo perspektyvą. Tokiu būdu apribojome nelaimei būdingą šalutinį poveikį – ligas ir nepakankamą mitybą.

Prasidėjus choleros epidemijai, paaiškėjo, kad svarbiausias prioritetas – švarus vanduo. Todėl Europos Komisija papildomai skyrė 22 mln. EUR, kad būtų remiami vietoje esantys pagalbos darbuotojai, kad būtų užtikrintos galimybės daugiau kaip 500 000 žmonių gauti švaraus vandens, kad 5 mln. žmonių galėtų naudotis saugiomis išvietėmis ir kad būtų skatinama geresnė milijono Haičio gyventojų higiena. Todėl praėjus dviem mėnesiams nuo epidemijos pradžios gerokai sumažėjo naujų choleros atvejų ir mirčių; padėtis pablogėjo gruodžio mėn. viduryje kilus neramumams.

Greitų sprendimų nėra

Viltis tarp griuvėsių. Europa remia Haitį
© Reuters/Scanpix

Išgyventi žemės drebėjimą ir cholerą – tai tik pradžia. Kad ir kokia gausi ir tvari būtų mūsų parama, stebuklai nevyksta. Dar daug reikia nuveikti. Pernelyg daug žmonių tebegyvena stovyklose. Tačiau tai nereiškia, kad mūsų pastangos nedavė rezultatų arba kad mūsų mokesčių mokėtojų pinigai ir specialistų darbas nuėjo perniek. Priešingai, bendrais ES veiksmais užtikrinta, kad valstybė visiškai nežlugtų – užtikrinta, kad veiktų mokyklos ir ligoninės, būtų toliau gaminami žemės ūkio produktai ir vykdoma ekonominė veikla, žmonėms būtų sudarytos sąlygos keliauti šalyje.

Ankstesnės mūsų užduotys buvo tokios pat sudėtingos, kaip ir ateityje mūsų laukiančios užduotys – suteikti Haičiui galimybių siekti tvaraus vystymosi. Mūsų vizija – padėti Haičio valdžios institucijoms beveik iš naujo atkurti šalį. Siekiant šio tikslo svarbu, kad rinkimų procesai būtų sąžiningi, ramūs ir skaidrūs, ir kad vyriausybė veiktų tinkamai ir būtų teisėta.

Tarptautinė bendruomenė išreiškė tvirtą solidarumą su Haičio gyventojais. Europos Sąjunga yra įsitikinusi, kad praeityje pagalbos ranką ištiesusieji tai darys ir ateityje. Negalime leisti, kad Haityje vėl įsigalėtų nesibaigianti neviltis, skurdas ir nestabilumas.

CatherineAshton, Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai

Andris Piebalgas, už vystymąsi atsakingas ES Komisijos narys

Kristalina Georgieva, už tarptautinį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakinga ES Komisijos narė


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA