Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (7)
Davidas Cameronas

Vienišas premjeras

Laisvas žmonių judėjimas Europoje turėtų būti pristabdytas. Tokią mintį lapkričio 26 dieną „Financial Times“ išspausdintame savo paties parašytame straipsnyje išsakė Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas. Originalus pavadinimas skambėjo netgi tiesmukiškiau: "Free movement within Europe needs to be less free (angl.)." Lietuvos bei kitų (ypač Vidurio ir Rytų Europos) valstybių, prisijungusių po 2004 metų, piliečiams toks Camerono pareiškimas turėtų skambėti itin grėsmingai - juk būtent Jungtinė Karalystė yra lenkų, lietuvių, latvių ir kitų jų likimo brolių laikini namai ir dirbtuvės.

Cameronas jau kurį laiką karts nuo karto ištardavo vieną kitą prieš laisvą judėjimą Europoje nukreiptą komentarą. Bet veikti vis delsė. Iki šiol jį įtikindavo ES ekonomikos ekspertų rodomos lentelės, kuriose pavaizduota Britanijos bendrojo vidaus produkto kreivė, kylanti į viršų. Tokią teigiamą įtaką Jungtinės Karalystės ekonomikai turėjo pigi darbo jėga, atvažiavusi iš naujųjų ES narių. Bet kodėl Cameronas taip sunerimo pastaruoju metu? Kodėl jis pasirašė keletą laisvą judėjimą ribojančių įstatymų bei pradėjo taip agresyviai agituoti už laisvos migracijos ribojimą? Nes Cameronas bijo. Jis bijo naujo darbuotojų antplūdžio iš Rumunijos ir Bulgarijos. Kai daugelis mūsų Naujų metų naktį ramiai gurkšnos šampaną draugų kompanijoje, britų Vyriausybės galva greičiausiai baugščiai žvilgčios į beatsiveriančias savo valstybės sienas. Pagal ES vieningą rinką įtvirtinančias teisės normas, kiekviena valstybė gali riboti laisvą judėjimą į savo teritoriją naujai prisijungusioms valstybėms daugiausiai septynerius metus. Tą 2007 metais prisijungus Rumunijai ir Bulgarijai kaip tik ir padarė britai. Bet 2014 metai jau už mėnesio. Išvadas palieku susiskaičiuoti jums patiems (angl. you do the math).

Kalbant apie geresnio gyvenimo ištroškusių ES piliečių antplūdį iš naujųjų Sąjungos narių po 2004 metų plėtros, ne viskas buvo gerai. Taip, nauja darbo jėga (ir ne vien tik nekvalifikuota) iki krizės stipriai prisidėjo prie Britanijos ekonomikos augimo. Ta darbo jėga tikrai padėjo išpūsti vėliau sprogusį ekonomikos burbulą. Tačiau taip pat buvo ir daug tokių, kurie atvykdavo, kalbant Camerono žodžiais, "pavalkatauti ir pamiegoti po tiltu." Bei gauti bedarbystės pašalpas. O juk kai miegi po tiltu, ne tiek daug ir tereikia. Užtenka ir vaikams bei žmonai namo parsiųsti.

Jungtinės Karalystės premjeras bijo, kad tai pasikartos su rumunais ir bulgarais. Ir jis baiminasi ne tik to, kad piliečiai iš šių valstybių bandys uždarbiauti iš jo šalies gerovės valstybės. Tą dar gal ir leistų, jei augtų ekonomika. Bet ji stovi vietoje! Taigi, esamų darbų reikia patiems britams. Išvada - nauja emigracijos banga atneštų vien tik ekonominius nuostolius. Ir dar labiau "praskiestų" britus kultūriškai.

Britų premjeras imasi konkrečių veiksmų

Camerono esminis argumentas: Britanijos ekonomikai reikia pirmiausia auginti savus darbuotojus, kurie užimtų laisvas darbo vietas, o ne įsileisti pašaliečius. Tiesa, jis nėra toks "žiaurus", kokį jį piešia kai kurie kiti ES politikai. Jo žodžiais tariant, jis pasisako už laisvą judėjimą, tačiau atvažiuojantys darbuotojai turi praeiti tam tikrus testus. Kaip pirmąjį tokių testų žingsnį jis neseniai pasirašė keletą migrantams nepatiksiančių įstatymų. Pirmiausia, bus sugriežtintos taisyklės, reglamentuojančios bedarbystės pašalpų mokėjimą. Tokios pašalpos bus nemokamos ką tik atvykus į Britaniją ir esant bedarbiu pirmus tris mėnesius. Žodžiu, sprendimas gana logiškas - niekas, atvykęs pirmą kartą, negalės iš karto gauti pašalpos. Taip pat, netekus darbo pašalpa bus mokama tik pusę metų. Tačiau tik tuo atveju, jei bedarbis nesugebės atsakingų institucijų įtikinti intensyviai ieškąs darbo.

Kitas britų premjero pasirašytas įstatymas nustatys minimalų atlyginimą naujai atvykusiems darbuotojams iš užsienio. Negaudami tam tikro nustatyto atlygio, jie galės dirbti toliau, tačiau negaus jokios socialinės paramos (pavyzdžiui, paramos būstui nuomoti ar įsigyti). Pastarasis įstatymas gali būti itin skaudus smūgis migrantams. Jie galės atvykti ir pamėginti dirbti, tačiau sudarytos sąlygos finansiškai neleis jiems ilgą laiką gyventi Jungtinės Karalystės teritorijoje.

ES politikai netveria pykčiu

Sureaguoti į tokias "erezijas", visiškai neatitinkančias šventųjų ES vieningos rinkos (prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo) nuostatų, aukščiausiems Komisijos pareigūnams prireikė maždaug vienos dienos. Ir nenuostabu. Juk laisvas judėjimas yra ES esmių esmė.

"Isterija" bei "stipriai perdėta reakcija", pasakė už socialinius ir užimtumo reikalus atsakingas komisaras Laszlo Andor. "Bjauru" - taip trumpai situaciją apibūdino teisingumo komisarė Viviane Reding. Komisijos (ir daugelio ES šalių narių) nuomone, tai yra populistinis Camerono sprendimas, kuris tik dar labiau pablogins Jungtinės Karalystės ir taip prastoką įvaizdį ES. Andor labai teisingai pastebėjo, kad du trečdaliai Britanijos imigrantų yra ne iš ES valstybių, todėl reikia riboti ne laisvą judėjimą ES, o griežtinti taisykles atvykstantiems iš trečiųjų šalių. Tokia reakcija, Komisijos nuomone, būtų proporcinga.

Šio komentaro pradžioje minėtame skandalingajame „Financial Times“ straipsnyje Cameronas pasakė, kad jis nėra vienas. Jo teigimu, kitų Europos šalių lyderiai jį supranta ir palaikys. Deja. Gruodžio pradžioje susirinkusi Vidaus reikalų ministrų taryba aiškiai parodė, kad niekas Camerono nepalaiko. Arba bent jau palaikymo lygis nėra toks aukštas, kad kas nors drįstų griauti pačius ES pamatus - laisvo judėjimo teisę. Įtakinga komisarė Viviane Reding neseniai pasakė: yra keturios pamatinės ES laisvės - prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo - ir kiekviena ES šalis turi arba gerbti jas visas, arba jų visų atsisakyti. Rodos, daugumos ES šalių lyderiai jai pritaria. O Cameronas lieka vienas.

Parengė Mantas Pupinis

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA