Deja, laukiama jau per ilgai. Vargu, ar visi valdantieji supranta, jog nedarbas tai ne tik laikina būsena keičiant darbą, kurią kiekvienas turi iškęsti. Ilgalaikis nedarbas daugeliui žmonių yra didelė nelaimė, susijusi su skurdu, paimtų paskolų spąstais, diskvalifikacija, pažeminimu, neviltimi, depresija ir kitomis sunkiai įveikiamomis pasekmėmis. O kas įvertins nusivylimą savo Tėvyne, kuri verčia ieškoti laimės svetur? Galiausiai, kuo daugiau žmonių dirbs, tuo bus didesnės galimybės didinti pensijas bei kitas socialines išmokas.
Prieš Velykas galiausiai sulaukėme Premjero sudarytų darbo grupių, vadovaujamų dviejų ministrų ir Vyriausybės kanclerio, pasiūlymų nedarbui mažinti. Neabejoju, jog visi sutiksime, kad šie pasiūlymai turėjo būti parengti prieš gerus metus, juolab, kad jų įgyvendinimui dar gali prireikti mažiausiai pusę metų. Bet, kaip sakoma, geriau vėliau, negu niekad. Ar šie siūlymai sumažins nedarbą, nuramins Lietuvos žmones? Labai norėtųsi tikėtis, jog taip.
Darbo grupių pasiūlymus vargu ar galima lyginti su 2001 metais Vyriausybės patvirtinta kompleksine keturių metų užimtumo didinimo programa, kuri buvo visaapimanti, grįsta išsamia analize, nustatė konkrečias užduotis visoms institucijoms. Norėtųsi sutikti su verslo asociacijų vadovų vertinimais, jog programa nesprendžia svarbiausių verslo skatinimo problemų. O tai reiškia, jog sunku tikėtis esminio proveržio darbo vietų išsaugojimo bei kūrimo procese.
ES lėšų panaudojimas
Iš visų siūlomų priemonių solidžiausiai atrodo tai, jog ekonomikai skatinti 2010 metais numatoma papildomai panaudoti virš 7 mlrd. Lt. Europos Sąjungos ir kitų finansinių institucijų lėšų. Belieka tik tikėtis, jog šios lėšos bus panaudotos efektyviai ir ypač – užimtumo didinimo prasme. Norėtųsi, jog būtų skatinamos didesnį pridedamąjį produktą kuriančios darbo vietos. Lietuva negali likti pigios darbo jėgos šalimi. Tenka apgailestauti, jog negalima pasigirti praėjusių metų ekonomikos skatinimo rezultatais. Belieka tik tikėtis, jog valdžia pasimokys iš savo klaidų.
Sveikintina, jog akcentuojamas jaunimo įdarbinimo gerinimas. Iš tiesų, tai ne tik Lietuvos bet ir visos Europos Sąjungos problema. Ypač neramina jaunimo migracijos tendencijos, kurias įtakoja ne tik galimybė savo šalyje gauti bet kokį darbą, bet ir darbo užmokestis, kokybiška karjera, išsilavinimo galimybės, būstas, saugumas ir pan. Akivaizdu, jog šios problemos nepavyks išspręsti tik dvejomis siūlomomis priemonėmis.
Abejotinas siūlymas dėl „Sodros“ įmokų lengvatų darbdaviams, kurie pirmą kartą įdarbina jaunimą. Tokiu būdu sumažinamos jaunimo socialinės garantijos, atsiranda paskatos atleisti darbuotojus ir į jų priimti jaunimą, sumažėja įmokos į „Sodrą“. Prieš priimant sprendimą išplėsti papildomai remiamų asmenų darbo rinkoje sąrašą, reikėtų įvertinti dabar taikomų priemonių efektyvumą.
Neįgaliųjų įdarbinimas
Deja, priemonėse pamirštos kitos bedarbių grupės. Argi viskas gerai su neįgaliųjų įdarbinimu, socialinių įmonių funkcionavimu? Ką darysime su priešpensinio amžiaus bedarbiais, kai pradėsime ilginti pensinį amžių. Kaip spręsime teritorinius nedarbo netolygumus ir pan. Visiems kitiems bedarbiams siūloma tik tobulinti viešuosius darbus, kurie sukuria tik laikiną nekvalifikuotą darbo vietą. Gaila, kad nebuvo atlikta aktyvios darbo rinkos politikos analizė ir pasiūlytos priemonės jai tobulinti.
Labai silpnai argumentuota ir neaiški darbo biržų pertvarka. Iš pateiktų pasiūlymų galima prognozuoti tik tris grėsmes – nedarbą padidinsime atleistų iš darbo biržų darbuotojais, bus pakeisti valdantiesiems lojaliais jų vadovai bei privatizuosime dalį darbo biržų funkcijų. Ir tai numatoma daryti tuo metu, kai didžiausias nedarbas, kai darbo biržų darbuotojai patiria didžiulius krūvius.. Nauda – neaiški. Ar pasiūlymų rengėjai išnagrinėjo kitų šalių patirtį? Pvz. Didžiojoje Britanijoje darbo centrai buvo pertvarkyti siekiant geriau įtraukti į darbo rinką ekonomiškai neaktyvius gyventojus, kurie čia galėtų gauti ne tik neįgalumo ir motinystės išmokas, o ir konsultacijas dėl galimybių įsidarbinti.
Negalima liberalizuoti darbo laiko
Visiškai neatitinka laikmečio kai kurie pasiūlymai liberalizuoti darbo santykių teisinį reglamentavimą. Viršvalandžių palengvinimas skatins labiau apkrauti esamus darbuotojus, o ne priimti naujus. Tokiu būdu tai nebus nedarbą mažinanti priemonė. Darbuotojų socialinė apsauga bus silpninama ir įvedant suminę darbo laiko apskaitą, lengvinant darbuotojų atleidimą. Juk keturi mėnesiai įspėjimo terminas darbuotojams, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenims iki aštuoniolikos metų, neįgalieisiems, darbuotojams, auginantiems vaikų iki keturiolikos metų buvo įvestas darbui susirasti.
Dabar šie žmonės dviems mėnesiams anksčiau ateis į darbo biržas ir padidins nedarbą. Sutinku, jog darbo kodeksą reikia tobulinti labiau pritaikant prie pasikeitusios šiuolaikinės situacijos. Tačiau tai darant nereikia pamiršti Europos Sąjungoje pripažinto „lankstumo ir saugumo“ principo bei konsensuso su socialiniais partneriais būtinybės.
Taigi, spėjant, ar įvyks velykinis atlydis darbo rinkoje, lieka daugiau klausimų, negu atsakymų. Deja.....