Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (5)
Vitas Vasiliauskas

V. Vasiliauskas: bankai neturėtų būti gelbėjami mokesčių mokėtojų pinigais

Dėl kilusios pasaulinės ekonominės krizės, kurios padariniai iki šiol dar juntami, kaltinami bankai, tiksliau, jų godumas ir pernelyg menka jų kontrolė. Todėl ES kuriama bankų sąjunga turėtų ant šio, itin svarbaus žmonių gyvenimui sektoriaus, užnerti tvirtesnius pančius. Kad daugiau nepasikartotų tai, kad įvyko prieš penkerius metus.

Bankų sąjungos kūrime Lietuva taip pat yra girdima dalyvė, nes ES pirmininkavimo metu nori kiek įmanoma daugiau pastūmėti ją į priekį.

Startas - kitų metų lapkritis

Bankų sąjungos idėja Europoje turi ne tik šalininkų, bet ir priešininkų. Tad Lietuva tikisi, kad jos pirmininkavimas bus vertinamas kaip sėkmingas ir toliau kuriant ES Bankų sąjungą.

Pirmas žingesnis Europoje jau žengtas - susitarta dėl vieningos bankų priežiūros. Europos Parlamentas jam taip pat pritarė. Tačiau dar diskutuojama, kiek informacijos turės teikti Europos Centrinis Bankas.

Lietuva siekia, kad jos pirmininkavimo metu būtų priimti svarbųs bendro bankų pertvarkymo mechanizmo susitarimai. O tai jau - antras svarbus žingsnelis. Vieninga indėlių garantijų sistema - dar vienas polius, ant kurio ir stovės Bankų sąjunga.

Lietuvos centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas „Europos klubui" sakė, kad rugsėjo mėnesį Europos Parlamentui patvirtinus vieningos priežiūros mechanizmą, kuris yra pirmas Bankų sąjungos kūrimo elementas, dabar vyksta techniniai derinimai. „Tikslas - kad jau kitais metais mechanizmas pradėtų veikti. Tiksliau, lapkričio pirmąją dieną", - sakė jis.

Dėmesio sulauks stambiausieji bankai

O koks Lietuvos santykis su bankų vieningos priežiūros mechanizmu? Per porą metų esame taip pat pajutę, ką reiškią dviejų komercinių bankų uždarymas.

„Kai mes tapsime euro zonos nare, tai ir vieningo mechanizmo nare būsime", - sakė V.Vasiliauskas. Tada gausime stebėtojų statusą. Kuo netrukus didžiuosis latviai, įsivesiantys eurą. Tiesa, čia Lietuva mažai ir pavėluos į traukinį, jei mūsų šalyje euras bus jau 2015 metais.

Kitas ne mažiau įdomus dalykas, pasak Lietuvos banko vadovo, bankų valdymas mūsų šalyje. 90 procentų Lietuvoje veikiančių bankų yra valdomi Skandinavijos valstybėse. O tos šalys - Švedija, Danija, Norvegija - net neplanuoja jungtis prie euro zonos. Tačiau tarptautinės bankų grupės veikia ES, tad papuls ir į priežiūros mechanizmo gniaužtus. Taigi Lietuvoje veikiantys SEB, Swedbank ir DNB vis tiek pateks į sąjungos priežiūros akiratį. „Mūsų, Lietuvos, priežiūra taip pat niekur nedings. Mes būsime komandos dalis", - „Europos klubui" sakė V.Vasiliauskas.

Beje, didžiausio dėmesio sulauks stambiausi bankai, turintys įtaką sistemai. O jų problemos gali sukelti bėdų viešiesiems finansams. „Tai akmuo po kaklu valstybei", - pastebėjo V.Vasiliauskas.

Vieningas problemų sprendimo mechanimzas irgi bus būdingas Bankų sąjungai. O jei virsmo nepavyks išvengti, bus stengiamasi, kad nereiktų lėšų iš biudžetų, o bėdos būtų sprendžiamos bankų viduje.

Išbandėme savo kailiu

Ar „Snoro" ir Ūkio bankų likimai gali būti įrodymu, kad tokia Bankų sąjunga yra reikalinga ne tik visai Europai, bet ir Lietuvai?

V.Vasiliauskas sakė, kad čia eina kalba apie galimai nusikalstamas veikas, tęsiasi teisiniai procesai. „Snoro" ir Ūkio atvejai skirtingi. Mūsų problema buvo ta, kad neturėjome pertvarkymo mechanizmo. Tai buvo įsisenėjusios bėdos", - sakė jis.

Po „Snoro" nacionalizavimo Lietuvoje buvo pakeisti teisės aktai, leidžiantys pertvarkyti bankus, padalinti į sveiką ir nesveiką dalis.

„Snoro" atveju iš pradžių manyta, kad taip pat bus galima jį taip pertvarkyti. „Tačiau problema pasirodė per didelė, kad galėtum tą daryti. Skylė buvo per daug didelė", - pasakojo V.Vasiliauskas.

Ūkio banko atveju jau buvo pritaikytas pertvarkymo mechanizmas, kas dabar vieningai kuriama visoje Europoje. Pertvarkymai banko kreditorių sąskaita - tolimesnis likimas.

Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas užtikrino, kad tiek „Snoro", tiek Ūkio banko griuvimo atvejais jokių politinių motyvų nebuvo. Tik vėliau įsijungė parlamentinė kontrolė, tačiau tai natūralu, sakė pašnekovas.

Likusią straipsnio dalį skaitykite čia

Laida šiandien bus transliuojama "Geras FM" 14:05 ir kartojama savaitgalį. Po eterio laidos įrašą galima surasti čia. 

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA