Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (6)
Valdemaras Tomaševskis

V. Tomaševskis. Apie Baltijos šalių diskriminaciją žemės ūkio srityje

2013 metai yra labai svarbūs Lietuvai, kadangi Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Šiuo metu vyksta aktyvūs pasiruošimai pirmininkavimui. Kol kas dar sunku vertinti Lietuvos pasirengimą.

Susirūpinimą kelia patirties stoka organizuojant aukšto rango renginius bei susitikimus, bet reikia tikėtis, kad viskas praeis sklandžiai. Pirmininkaujant, Lietuva turėtų nemažai kalbėti prie apie šiuo metu Europos Sąjungoje išgyvenamą krizę.

Aš, būdamas EP narys, ketinu savo frakcijoje (Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija) remti visus konstruktyvius pasiūlymus, o ypač susijusius su energetika bei žemės ūkiu. Energetinė nepriklausomybė yra labai svarbi Lietuvai ir būtent ta kryptimi dirba LLRA deleguoti Energetikos Ministrai bei Viceministrė.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas, kurio esu vienintelis narys iš Lietuvos, irgi yra be galo svarbus Lietuvai. Pirmininkavimo metu galime iškovoti išmokų padidinimą mūsų šalims, nes mūsų pirmininkavimas priduoda mums svarbos Taryboje, o būtent po paskutinio Europos Parlamento sprendimo palaipsniui didinti tiesiogines išmokas šalims, kurios gaudavo mažiausiai, tolimesni sprendimai bus priimami Taryboje ir šioje situacijoje pats Dievas mums padeda suteikdamas papildomas galimybes iškovoti žemdirbiams didesnes išmokas.

Kalbant apie ES finansinę paramą žemės ūkiui, labai svarbu veikti ir įtikinti kitus, kad pagalba Baltijos šalių žemės ūkiui yra labai reikalinga, kad tiesioginių išmokų padidinimas padės išsigelbėti nuo krizės ir pakelti žemės ūkio lygį.

Svarbu pabrėžti, jog žemės ūkis turėtų būti vienodai prieinamas visiems Europos Sąjungos piliečiams. Netgi Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatose teigiama, kad „...draudžiama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės“ (18 str), o Sutarties 40 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad organizuojant bendrą ES rinką turėtų būti „pašalinama bet kokia gamintojų ar vartotojų diskriminacija“.

Bet praktikoje to nesilaikoma. Šalys senbuvės gauna ženkliai aukštesnes tiesiogines išmokas, o Lietuva ir kitos Baltijos šalys gauna žymiai mažesnes sumas. Ir tai yra labai neteisinga bei turi būti pakeista kuo greičiau.

Dar sa­vo pre­zi­den­ti­nės kam­pa­ni­jos me­tu, o vė­liau ir per Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mus, pra­ne­šiau, kad pa­liesiu šį opų ir dis­kri­mi­nuo­jan­tį klau­si­mą, kuris yra be galo svarbus Lietuvai ir jos žemdirbiams, veiksiu link žemės ūkio gerinimo ir teisingo išmokų skirstymo.

Kalbant apie mano veiklą tiesioginių išmokų teisingo paskirstymo tema, svarbu paminėti:

- kelis kartus Europos Parlamento Plenarinių posėdžių metu pasisakiau apie problemas susijusias su disproporcijomis išmokant tiesiogines išmokas valstybėms narėms dėl pieno sektoriaus vystimosi ir su kitomis žemės ūkio problemomis;

- 2010 metais, vasario 24 d. kartu su Latvijos europarlamentare Sandra Kalniete bei Lenkijos europarlamentarais Mirosław Piotrowski ir Janusz Wojciechowski paruošėme ir pateikėme rašytinį pareiškimą dėl vienodo požiūrio į žemės ūkio darbuotojus Europos Sąjungoje, ku­ria­me ra­gi­nome Eu­ro­pos Par­la­men­tą per­žiū­rė­ti že­mės ūkio po­li­ti­kos gai­res ir su­ly­gin­ti tie­sio­gi­nes iš­mo­kas. Pareiškime atkreipėme dėmesį į tai, kad tiesioginės išmokos žemdirbiams ne tik išliktų tokios, kokios yra, bet netgi būtų padidintos toms šalims, kurioms šiuo metu jos yra mažiausios. Visų pirma tai yra 2004 metais į ES įstojusios šalys. Rašytinį pareiškimą pasirašė 53 europarlamentarai;

- 2011 metų kovo 1-4 dienomis kartu su kitais europarlamentarais organizavome išvažiuojamąjį Europos Konservatorių ir Reformuotojų posėdį Vilniuje. Posėdžio metu, kovo 3 d., europarlamentarai bei žemės ūkio ekspertai kelias valandas diskutavo svarbiomis "Bendroji Žemės Ūkio Politika. BŽŪP reforma ir ateitis po 2013 m." bei "BŽŪP: Tiesioginių išmokų sulyginimas ir situacija naujosiose valstybėse narėse" temomis.

- 2011 m. kovo mėnesį, prieš priimant žemdirbiams svarbų Albert'o DESS'o pranešimą dėl BŽŪP artėjant 2020 m., pateikiau pranešimo projektui pakeitimą, kuriame numačiau, jog kiekviena valstybė narė turėtų gauti ne du trečdalius ES vidutinių tiesioginių išmokų, o 90 procentų ES vidutinių tiesioginių išmokų.

Albert'o DESS'o pranešimas buvo priimtas gegužės 25 d. 2011 m, o Europos Parlamento rezoliucija (pagal A.D. pranešimą) "Dėl BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas " buvo priimta birželio 23 d. 2011 metais.

2011-ųjų metų spalio pabaigoje kartu su Estijos, Latvijos, Lietuvos europarlamentarais išsiuntėme laišką ES Žemės ūkio ir kaimo plėtros Komisarui D. Ciolos reikalaudami sąžiningų tiesioginių išmokų.

Taip pat susitikau Briuselyje su Lietuvos Žemės Ūkio Rūmų atstovais lapkričio 23 d. 2011 m. be to, kartu su Lenkijos europarlamentaru Janusz Wojciechowski gruodžio 1d. 2011 m. dalyvavau susitikime su Estijos, Latvijos ir Lietuvos žemdirbių atstovais.

2012 m. kartu su kitais Europos Konservatorių ir Reformistų grupės nariais stipriau palaikiau pakeitimą Nr. 500. Pakeitime buvo pasisakyta už visiškai aiškią visų ES narių lygybę tiesioginių išmokų skirstymo klausimu. Būtina pasiekti, kad nacionalinių vokų paskirstymas valstybėms narėms remtųsi ne istoriniu kriterijumi, o priklausytų nuo pagrindinio ES išmokų vidurkio (kuris siekia apie 265 eurus už hektarą) nuo 2013 metų. Sprendžiant iš pasiūlymų, pateiktų pakeitime, ES narės, kurios buvo diskriminuojamos anksčiau, gautų didelę naudą.

Tuo atveju, tarkim, Lietuvai, pajamos padvigubėtų nuo 140 eurų už hektarą iki 265 eurų už hektarą. Tai būtų vienintelis sąžiningas ir teisingas būdas paskirstyti tiesiogines išmokas tarp valstybių narių. Bet koks kitas tvirtinimas reikštų dalies valstybių narių diskriminaciją, o to mes jokiu būdu negalime leisti. Diskriminacinės nelygybės rėmimas lemtų tai, jog šalyse, kurios gautų mažesnes išmokas, žemės ūkis būtų laipsniškai sunaikintas. Šią tendenciją nesunkiai galima pastebėti Lietuvoje.
Visgi kol kas šis pakeitimas buvo atmestas.

Toks pats likimas ištiko ir pakeitimą Nr. 127 (toks pats, kaip ir 500), dėl kurio buvo balsuojama paskutinio Plenarinio posėdžio metu gruodžio 4-5 d., 2012 metais, kartu su Europos Konservatorių ir Reformatorių Aljansu surengiau Vilniuje konferenciją „Bendroji Europos Sąjungos Žemės Ūkio Politika – Galimybės ir Pavojai“. Konferencijos metu buvo aptarta dabartinė žemės ūkio situacija bei jos ateitis.

Konferencijos metu savo pranešimus pristatė LR žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, Europos Parlamento narys, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininko pavaduotojas Janusz Wojciechowski, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas bei kiti pranešėjai.

Jei nepaisant mūsų kovos, kitų naujų valstybių narių pastangų, nelygios išmokos vis dėlto bus priimtos, dėl tokio sprendimo galima būtų pateikti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, nes Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo nepalaiko jokios diskriminacijos.

Kartu Parlamentas parėmė Komisijos siūlymą apriboti tiesioginių išmokų dydį ūkiui iki 300 tūkst. eurų ir stipriai sumažinti išmokas tiems žemdirbiams, kurie gauna didesnes nei 150 tūkst. eurų išmokas. Šie apribojimai nebūtų taikomi kooperatyvams, kurie perskirsto išmokas savo nariams.

Palankesnė Europos Parlamento pozicija yra ilgų derybų bei kovos už lygias išmokas visoms Valstybėms narėms, tame tarpe ir Lietuvai, kurioje aktyviai dalyvavo Europos Konservatorių ir Reformistų grupės nariai, tame tarpe aš, rezultatas. Europos Konservatorių ir Reformistų grupė, kurios narys esu, nuosekliai palaiko visiško išmokų išlyginimo idėją, būtent todėl ir atsirado pakeitimai Nr. 500 bei Nr. 127, kurie deja nebuvo priimti.

Bet nors kol kas ir nepasiekėme visiško išlyginimo, Parlamento pozicija jau yra palankesnė ir tai yra naujųjų šalių europarlamentarų kovos rezultatas. Svarbu paminėti, kad naujųjų ES šalių rėmimas yra viena pagrindinių bendradarbiavimo su EKR grupe sąlygų.

Šiuo metu reiktų susitelkti ties tuo, kuo galime naudotis norėdami iškovoti geresnes sąlygas mūsų žemdirbiams. ES agrarinei politikai reikia skirti daugiau dėmesio - tai yra didinti finansavimą, pasinaudoti muitų sistema ir tokiu būdu apsiginti nuo pigios, kartais nesąžiningos konkurencijos. Privalome veikti čia ir dabar prieš įsigaliojant mums nepalankiems sprendimams, o ne po jų priėmimo.

Pirmininkavimo metu galime iškovoti išmokų padidinimą mūsų šalims, nes mūsų pirmininkavimas priduoda mums svarbos Taryboje, o būtent po paskutinio Europos Parlamento sprendimo palaipsniui didinti tiesiogines išmokas šalims, kurios gaudavo mažiausiai, tolimesni sprendimai bus priimami Taryboje ir šioje situacijoje pats Dievas mums padeda suteikdamas papildomas galimybes iškovoti žemdirbiams didesnes išmokas. Būtent tą galimybę akcentavau kovo mėnesį per žemdirbių suvažiavimą Kaune.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA