Vienas - tai senasis, galbūt vienuoliktasis įstatymas, kad su Gamta reikia kalbėtis nusiėmus kepurę.

Antras - kad iliuzijų Europa tebegyvena sočiame apsileidime nesirūpindama gyvenimo būdo alternatyvomis. Energetikoje apie alternatyvas bent kalbama, rūpinamasi jau nebe vieneri metai, ir kai kurie pokyčiai, kartu su technologijų pažanga, pradeda ryškėti. Susisiekimo srityje dar negimė jokių naujų idėjų, tik lėktuvų greitinimai ir didinimai.

Ir štai nemokama Ugnikalnio pamoka - o kur, ponai, jūsų alternatyvos? Geležinis vežimatis, vielų botagatis, ši lietuvninkų pasaka apie laumę raganą XXI amžiuje taps aktuali. Kol kas mūsų civilizacija nebuvo pasirengusi ir net nesuvokė, kad užviręs virdulys arba prof. Ugnikalnio signalų proveržis nėra atsitiktinumas, veikiau tik atsitiktinai jo nebūna. O šeimininkas ateina nepranešęs. Čia jau iš Biblijos.

Vakar posėdyje pasiūliau sudaryti Europos Parlamento delegaciją, kuri nuvyktų pas prof. Ugnikalnį ir pamėgintų sužinoti apie jo tolesnius, galbūt ilgalaikius, ketinimus. Žinoma, jeigu tai ne pernelyg įslaptinta informacija. Deja, kolegos pamanė, kad aš juokauju.

Bet niekas nepasiūlė geresnių projektų, o tai reiškia, kad gamtos pamoka kol kas lekia pro ausis. Jau suvokta, kad Europa stokoja centralizuotos skrydžių informacijos ir vadybos, skamba kaltinimai Komisijai ir gražus konceptualus "Europos dangaus" pavadinimas. Tik tiek.

Dar nesuvokta, kad stokojama psichologinio ir technologinio pasirengimo - jei reiktų, kurį laiką - gyventi be oro susisiekimo. Kaip paprastai, svarbiausia ir sunkiausia bus pakeisti smegenis. Lietuva galėtų prisidėti reikalaudama Briuselyje ypatingos skubos sprendžiant "Rail Baltica" projektavimo ir finansavimo dalykus.

Europos prioritetų prioritetas turėtų būti žemės susisiekimas. Apie tai mums nutarė pranešti prof. Ugnikalnis, ir jo paskaita tęsiasi.