Viena iš labiausiai Europos Parlamente diskutuotų ir nerimą kėlusių sričių buvo ES finansavimas neseniai sukurtai Europos jaunimo garantijų iniciatyvai, kuri taps viena iš pagrindinių priemonių kovojant su vis dar rekordus kai kuriose šalyse mušančiu jaunimo nedarbu. Vien Graikijoje ir Ispanijoje jaunimo nedarbas yra virš 56 proc., Italijoje, Portugalijoje – virš 40 proc., Kipre ir Slovakijoje – virš 30 proc.
Mes, Europos Parlamento nariai, baiminomės, kad šiuo metu numatytų 6mlrd. eurų jaunimo garantijų iniciatyvai gali pakakti tik ateinantiems dviems metams. Todėl paraginome Europos Komisiją parengti naują Jaunimo užimtumo iniciatyvos reglamentą, kuriuo būtų siekiama padidinti Jaunimo užimtumo iniciatyvai skiriamą finansinį paketą, kad ši iniciatyva būtų veiksminga ir nuolatinė.
Europos Parlamento griežtu reikalavimu būsimasis daugiametis ES biudžetas taip pat tapo veiksmingesnis, skaidresnis bei nuoseklesnis, jame nuo šiol bus nustatyti griežtesni reikalavimai ES finansinių įsipareigojimų vykdymui.
Tačiau svarbiausia, kad Europos Parlamentas iškovojo didesnį ir nuoseklesnį finansavimą švietimo, mokslinių tyrimų bei paramos labiausiai skurstantiems žmonėms sritims. Tai ne tik leis didinti investicijas šiose ES konkurencingumą lemiančiose bei užimtumą skatinančiose srityse, bet ir padės geriau pasirūpinti labiausiai nuo krizės nukentėjusiais piliečiais.
Ši Europos Parlamento rezoliucija priimta tą pačią dieną, kai Lietuvos Respublikos Prezidentė Europos Parlamento plenarinėje sesijoje pristatė Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus. Susitarimas dėl ES biudžeto palengvins Lietuvai bendrų biudžetinių klausimų derybinę naštą.
Tačiau per ateinančius kelis mėnesius nuo mūsų šalies derybinių sugebėjimų priklausys, ar laiku ir kaip sėkmingai bus susitarta dėl pavienių ES programų biudžetų ir jų sandaros. Neabejoju, jog konstruktyviai bendradarbiaujant su Europos Parlamentų, mums pavyks sėkmingai parengti 2014-2020 metų ES biudžetą.