Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (8)
Vilija Blinkevičiūtė

V. Blinkevičiūtė. Kokie pokyčiai laukia pensininkų?

Europos Parlamentas pritarė Europos Komisijos parengtai adekvačių, saugių ir tvarių pensijų darbotvarkei. Tai labai svarbus dokumentas, susijęs su visų Europos Sąjungos piliečių teisėtais lūkesčiais turėti orią senatvę ir gauti normalią pensiją.

Šie lūkesčiai gali būti įgyvendinti tik pritaikius pensijų strategijas prie kintančių ekonominių ir demografinių sąlygų. Juk šešiasdešimtmečių ir vyresnių asmenų kasmet ES padaugėja maždaug dviem milijonais. Tuo tarpu darbingo amžiaus asmenų skaičius dėl žemo gimstamumo kelis ateinančius dešimtmečius kasmet mažės. Mažai tikėtinas ir spartus ekonomikos bei darbo našumo augimas.

Nesame apsaugoti ir nuo ekonominių krizių. Todėl būtini nauji politiniai sprendimai, kurie įgalintų užtikrinti pensinių sistemų tvarumą, saugumą bei adekvatumą žmonių lūkesčiams.

Pensijos, visų pirma mokamos valstybės, yra svarbiausias 120 mln. vyresnio amžiaus europiečių pajamų šaltinis. Europos Sąjunga pensijoms skiria 13 proc. BVP (Lietuva – 7,7proc.).

Pensijų sistemos yra svarbus ir Europos socialinio modelio elementas, kurio pagrindinis ir neabejotinas tikslas – užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį vyresnio amžiaus žmonėms.

Ekonominė ir finansų krizė buvo rimtas išbandymas pensijų sistemų finansiniam tvarumui. Ne visos šalys šį išbandymą sėkmingai išlaikė.

Mes išreiškėme apgailestavimą, kad taupymas pensininkų sąskaita padidino jų skurdą. Būtina ieškoti kitų būdų finansiniam pensijų sistemų tvarumui didinti. Svarbiausi iš jų yra - aukštas užimtumas bei tinkama darbo rinkoje ir pensijoje praleisto laiko pusiausvyra.

Akivaizdu, jog kuo daugiau žmonių turės normaliai apmokamą ir legalų darbą, tuo bus gausesnės įmokos į pensinius fondus ir didesnės garantijos jiems sulaukus pensinio amžiaus. O neturint darbo, arba dirbant mažai apmokamą, nepilno laiko ar darbo sutartimi neįformintą darbą, galima gauti tik dalį pensijos, o tai didina skurdo riziką senatvėje.

Būtina susieti pensinį amžių su didėjančia tikėtina gyvenimo trukme. Tačiau, vėlinant pensinį amžių, reikia užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą bei įvertinti, ar visi fiziškai gali ilgiau dirbti. Mes rekomenduojame riboti ankstyvo išėjimo į pensiją galimybes. Tačiau tai reikia daryti atsargiai, užtikrinant, kad atitinkamiems darbuotojams būtų suteikta galimybė likti darbo rinkoje arba, jei tai neįmanoma, jiems būtų garantuotos adekvačios pajamos.

Negalima ankstyvo išėjimo į pensiją teisinti siekiu atlaisvinti darbo vietas jaunimui. Valstybės, kurių jaunimo užimtumo lygis yra aukščiausias, paprastai yra ir tos, kuriose didžiausias vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygis. Nereikėtų supriešinti kartų, kurių solidarumu grindžiama mūsų socialinio draudimo sistema.

Reikia skatinti žmones kuo ilgiau likti darbo rinkoje. Labai svarbu yra padėti vyresnio amžiau žmonėms išsaugoti reikiamą profesinę sveikatą bei gebėjimus kuo ilgiau dirbti, suteikti jiems galimybes mokytis, esant reikalui - pritaikyti jiems darbo vietas. Darbdaviai turi būti motyvuojami kuo ilgiau išlaikyti vyresnio amžiaus darbuotojus bei jų patirtį perduoti jaunimui.

Neabejotinai, pirmosios pakopos valstybinės socialinio draudimo pensijos (Lietuvoje – SODRA) išlieka svarbiausiu pensininkų pajamų šaltiniu, todėl šiai pakopai būtinas ypatingas dėmesys.

Mes išreiškėme apgailestavimą, kad Komisija nepakankamai įvertino universalių pirmosios pakopos pensijų, kurios bent jau apsaugotų nuo skurdo grėsmės, reikšmę. Paraginome valstybes nares įgyvendinti pirmosios pakopos pensijų reformas taip, kad būtų glaudžiai susietos pensijų išmokos su išdirbtais metais ir sumokėtomis įmokomis.

Mūsų nuomone, labai svarbios yra ir kitos pensijų sistemos pakopos.

Žmonėms turi būti suteikta galimybė pasididinti savo pensijas dalyvaujant investiciniuose pensiniuose fonduose arba kaupiant savarankiškai. Reikia gerinti papildomų pensijų fondų rentabilumą, saugumą ir prieinamumą, mažinti veiklos sąnaudas. ES finansiškai rems valstybių pastangas palaipsniui įgyvendinant efektyvias papildomas pensijų sistemas.

Turėtų didėti profesinių pensinių fondų vaidmuo, kurie, kaip ir valstybės socialinis draudimas, grindžiami solidarumo principu ir jų valdyme dalyvauja socialiniai partneriai. Reikėtų siekti, kad profesiniai pensiniai fondai būtų pradėti steigti ir Lietuvoje. Spręstinos ir mobilių darbuotojų teisių į profesines pensijas išsaugojimo problemos.

Adekvačių, saugių ir tvarių pensijų darbotvarkėje bei Europos Parlamento pranešime yra daug vertingų pasiūlymų, kuriuos turėtų įvertinti šalys, tobulindamos savo pensines sistemas.

Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA