Apie jaunų europiečių nedarbo problemą kalbame labai daug ir ne vienerius metus, tačiau problema nuo to nemažėja. Jaunimo nedarbas yra dvigubai aukštesnis už bendrąjį nedarbo lygį. Graikijoje ir Ispanijoje jaunimo nedarbas yra 56 proc. Italijoje, Portugalijoje, Airijoje, Kipre ir Slovakijoje – virš 30 proc.
Galime pasidžiaugti, kad Lietuva jau nėra tarp šių „lyderių“ – jaunų žmonių užimtumas didėja. Nuo 35,3 proc. nedarbo 2010 metais iki 24,8 proc. šį pavasarį. Sakysite, kad jaunimas išvažiuoja? Taip, kažkiek emigruoja, tačiau statistika rodo, kad emigracija mažėja.
Bendras nedarbo lygis Europoje taip pat auga ir šiemet pasiekė rekordinį beveik 11 proc. lygį, o tai reiškia, kad net 26,5 milijonų Europos Sąjungos piliečių negali rasti darbo. Neseniai Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barrosso susitikime su mūsų Premjeru Algirdu Butkevičiumi užimtumo didinimą ir nedarbo mažinimą įvardijo kaip vieną pagrindinių Europos Sąjungos problemų, kuri turės būti sprendžiama ir Lietuvai pirmininkaujant Europos Tarybai.
Europos Parlamentas ne vienoje savo rezoliucijoje ragino šalis netaupyti užimtumo didinimo sąskaita ir visokeriopai remti iniciatyvas, kuriomis padedama plėtoti daugiausia darbo vietų galinčius sukurti sektorius. Ir tikiuosi, kad naujojo 2014-2020 metų Europos Sąjungos biudžeto lėšos taip pat bus naudojamos ir naujoms darbo vietoms kurti.
Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas, kuriame aš dirbu, neseniai lankėsi Lietuvoje. Susipažinome su Lietuvos pirmininkavimo prioritetais ir visuose susitikimuose su Socialinės apsaugos ir darbo ministre, Seimo nariais, socialiniais partneriais, nevyriausybinėmis organizacijomis ypač daug diskutavome apie jaunimo nedarbą ir kodėl taip sudėtinga jaunam žmogui po studijų įsikabinti į darbo rinką.
Ar pakankamai gerai veikia profesinio orientavimo sistema? Ar dar mokyklos suole padedame jaunuoliui suvokti, kuo jis nori būti ir kokios profesijos reikalingos? Ar mokymo įstaigos ruošia tokių profesijų specialistus, kokių reikia darbo rinkai? Ar jos padeda savo studentams studijų metais įgyti praktinių įgūdžių, kad būsimi darbdaviai nesakytų, jog nenori darbuotojų be patirties? Ar pakankamai bendradarbiaujama su socialiniais partneriais?
Ir nors visi suvokia, kad svarbiausios aukšto jaunimo nedarbo priežastys yra nepakankama darbo patirtis bei įgytos kvalifikacijos neatitikimas darbo rinkos poreikiams, tačiau vis dar trūksta realių veiksmų šios problemos sprendimui. Neabejoju, jog tai bus įvertinta rengiamoje Lietuvos užimtumo didinimo 2014 – 2020 metų strategijoje.
Ypač optimistiškai nuteikia Europos Komisijos pasiūlyta „Jaunimo garantijų“ iniciatyva, kuriai pritaria Europos Parlamentas ir Taryba. Šios iniciatyvos tikslas užtikrinti, kad jauni žmonės per 4 mėnesius po mokymo įstaigos baigimo ar darbo netekimo susirastų darbą arba būtų įtraukti į tolimesnes mokymo ar perkvalifikavimo programas, stažuotes bei gamybinę praktiką. Šiai programai šiuo metu yra numatyta 4 milijonai eurų, pirmosios iniciatyvos bus pradėtos įgyvendinti jau šių metų pabaigoje, o vėliau, įvertinus šios programos efektyvumą, ji turėtų būti finansuojama iš Europos socialinio fondo.
Pritardami siūlymui „Jaunimo garantijų“ iniciatyvai 2014-2020m. skirti 6 mlrd. eurų, raginame Tarybą rasti dar papildomų lėšų, taip siekiant kuo labiau padidinti jaunimo galimybes ir užimtumą. Europos Taryba patvirtino „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos įgyvendinimo rekomendacijas, tačiau galutinį sprendimą turės priimti kiekviena šalis. Jauni žmonės nori dirbti, o mūsų tikslas - padėti jiems.
Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė