Europos Parlamentas ir jį palaikiusi Europos Komisija anuomet baiminosi, kad Šengeno erdvės priežiūrą palikus pačioms valstybėms narėms, greitai iškils grėsmė visos laisvo judėjimo erdvės egzistavimui.

Tokią galimybę aiškiai pailiustravo tuomet dar neseni įvykiai, kai pavienės valstybės narės - Italija, Prancūzija ir Danija - pabėgėliams plūstelėjus iš Šiaurės Afrikos, suskubo vėl įsivesti pasų kontrolę savo pasienio postuose.

Tai sukėlė nerimą piliečiams, kad ilgai kurta ir realybe virtusi laisva žmonių, prekių ir paslaugų judėjimo erdvė, prie kurios Lietuva ne taip senai prisijungė, gali būti akimirksniu sugriauta.

Tuo tarpu ES institucijose jau buvo pradėtas svarstyti klausimas dėl to, kaip Šengeno erdvės valdymas turėtų būti tobulinamas ateityje, kad būtų padidintas valstybių narių pasitikėjimas viena kitos gebėjimu saugoti ES išorės sienas ir tinkamai valdyti migracijos į ES srautus, taip užtikrinant saugumą visoje Europos Sąjungoje.

Kodėl gi Europos Parlamentas nusprendė pritarti prieš savaitę pasiektam tarpinstituciniam kompromisiniam susitarimui?

Visų pirma todėl, kad šiuo susitarimu Šengeno erdvė pirmą kartą taps centralizuotai, europietiškai, o ne tarpvalstybiniais susitarimais valdomu mechanizmu.

Europos Komisija bus tuo nešališku arbitru, kuriam bus pavesta prižiūrėti, kaip valstybės narės laikosi Šengeno teisyno nuostatų. Tuo pačiu bus geriau užtikrinama piliečių teisė į laisvą judėjimą Europos Sąjungos viduje, nes valstybės narės bus periodiškai tikrinamos, ar nevykdo neteisėto asmenų patikrinimo valstybių narių pasienio postuose.

Europos Parlamentas čia taip pat veiks kaip piliečių teisių užtikrinimo garantas - jis bus informuojamas ir su juo bus konsultuojamasi svarstant bet kokius Šengeno teisyno pakeitimus. Komisija privalės atsakyti į bet kokius Parlamentui iškilusius klausimus bei teikti Parlamentui visus su Šengeno valdymu susijusius dokumentus bei ataskaitas.

Kitas teisės aktas, kuriam Europos Parlamentas šiandien pritarė, yra reglamentas, nustatantis atvejus, kada bus galima laikinai atkurti Europos Sąjungos vidaus sienų kontrolę bei tikslią procedūrą. Bendras pagrindas, dėl kurio valstybės narės galės kreiptis į Komisiją prašydamos leidimo ne ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui atkurti ES vidaus sienų kontrolę - tai rimta grėsmė viešajai tvarkai ir saugumui visos Europos Sąjungos ar nacionaliniu vienos valstybės lygmeniu.

Tokiomis grėsmėmis reglamente yra įvardijami realūs ar galimi teroristiniai išpuoliai, o taip pat organizuotų nusikaltėlių grupuočių keliami pavojai. Tuo tarpu atvejai, kuomet išorės sienas kerta daug trečiųjų šalių piliečių, savaime negalės būti laikoma grėsme viešajai tvarkai arba vidaus saugumui, taigi, ir negalės tapti pretekstu atkurti vidaus sienų kontrolę. Šitaip bus sukurtas dar vienas papildomas saugiklis, užtikrinantis, kad viena iš pagrindinių ES suteikiamų piliečiams suteikiamų laisvių - teisė laisvai judėti - galės būti suvaržoma tik aiškiai apibrėžtam trumpam laikotarpiui ir tik esant labai pagrįstoms aplinkybėms.

Taigi, galime drąsiai daryti išvadą, kad šiandien Europos Parlamento priimti dokumentai leis toliau sėkmingai vystyti saugią bei laisvą Europos Sąjungos judėjimo erdvę mūsų piliečiams.