Juk darbo šiuo metu neturi 26,2 mln. europiečių, o skurdas ir socialinė atskirtis gresia beveik kas ketvirtam. Ar nereikėtų darniau koordinuoti Europos Sąjungos ekonominės, finansinės ir socialinės politikos? Kaip tik socialinės apsaugos politika, ypač nedarbo išmokos, minimalių pajamų rėmimas ir progresyvus apmokestinimas, per ekonomikos krizę padėjo mažinti nuosmukį, stabilizavo darbo rinkas ir vartojimą, padėjo žmonėms lengviau išgyventi pokyčius.
Europos Parlamentas palankiai įvertino tai, kad Komisija pirmą kartą prie metinės augimo apžvalgos pateikė Europos Sąjungos užimtumo ir socialinės politikos rezultatų suvestinę. Mes pasiūlėme ją papildyti vaikų skurdo lygio, galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas, benamystės rodikliais ir kokybiško darbo indeksu, kurie padėtų geriau įvertinti socialinę padėtį valstybėse.
Europos Sąjunga yra numačiusi iki 2020 metų pasiekti, jog 75 proc. darbingo amžiaus europiečių turėtų darbą. Tai padėtų užtikrinti ir pensijų tvarumą mūsų senėjančioje visuomenėje. Deja, kol kas užimtumo lygis beveik 10 proc. atsilieka nuo tikslo ir pastaruoju metu nedidėja. Todėl būtinos papildomos pastangos užimtumui didinti.
Reikia skirti dar daugiau investicijų, kurios skatintų tvarų augimą ir kokybiškų bei našių darbo vietų kūrimą. Ir pirmiausia jas būtina panaudoti jaunimo nedarbui mažinti. Nereikėtų daugiau kartoti krizės metu padarytų klaidų, kai buvo taupoma švietimo ir darbo rinkos politikų sąskaita. Daugiau kaip 20 valstybių narių per krizę santykinai sumažino išlaidas švietimui, o kai kurios – ir darbo rinkos politikai. Lietuvoje 2009 metais bedarbių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai, o jų integracijai į darbo rinką buvo skirta tiek pat lėšų, kiek ir 2008 metais.
Mes, Europos Parlamento nariai, paprašėme Komisiją parengti planą, kuris padėtų biudžeto sunkumų turinčioms valstybėms užtikrinti reikiamas investicijas į švietimą, mokslo tyrimus ir technologijų plėtrą. Šiems tikslams reikėtų efektyviau naudoti ir ES struktūrinių fondų lėšas. Komisija turėtų kuo skubiau perskirstyti nepanaudotas struktūrines lėšas, pirmiausia jas nukreipdama jaunimo užimtumo programoms bei mažoms ir vidutinėms įmonėms remti.
Valstybės savo 2014 m. nacionalinėse reformų programose turėtų pateikti bendruosius ir jaunimo užimtumo didinimo planus. Juose pagrindinis dėmesys būtų skiriamas kokybiškų darbo vietų plėtrai. Tik kvalifikuota, gebančia prisitaikyti ir motyvuota darbo jėga bei tinkamomis darbo sąlygomis galime užtikrinti reikiamą darbo našumą bei verslo konkurencingumą. Tik toks verslas bus patrauklus svetur išvykusiems tautiečiams. Būtina siekti, kad didinant darbo rinkos lankstumą nebūtų mažinamos darbuotojų užimtumo garantijos bei darbo kokybė.
Kokybiškos darbo vietos neatsiejamos nuo tinkamo darbo užmokesčio. Per ekonominę krizę mažėjo darbo užmokesčiai, dėl ko labai sumenko daugelio ES darbuotojų perkamoji galia ir vidaus paklausa, padidėjo skurdas ir socialinė atskirtis. Todėl būtina rengti darbo užmokesčio augimo skatinimo priemones, įskaitant ir minimalaus darbo užmokesčio didinimą.
Pasisakėme ir už teisingesnes darbo apmokestinimo sistemas. Reikėtų mažinti mokesčius darbo jėgai, ypač taikant tikslinį laikiną socialinio draudimo įmokų mažinimą arba darbo subsidijų programas naujai į darbą priimamam jaunimui, žemos kvalifikacijos arba ilgalaikiams bedarbiams ir kitoms pažeidžiamoms grupėms. Būtinos veiksmingesnės priemonės kovojant su nelegaliu darbu, fiktyvia savisamda, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu.
Kol kas Europos Sąjungoje nepavyksta sumažinti skurdo bei socialinės atskirties, kaip buvo numatyta dešimtmečio strategijoje. Todėl mes paraginome šalis imtis papildomų priemonių skurdui mažinti, ypatingą dėmesį skiriant vaikams bei minimalios socialinės apsaugos sistemoms stiprinti. Ne mažiau svarbu užtikrinti reikiamas pajamas pensininkams. Vėlinant pensinį amžių reikia sudaryti galimybes vyresnio amžiaus žmonėms kuo ilgiau likti darbo rinkoje bei sudaryti jiems galimybes mokytis.
Tai tik dalis šią savaitę priimtų Europos Parlamento rekomendacijų, kuriomis siekiama didinti socialinės politikos vaidmenį koordinuojant Europos Sąjungos makroekonominę, biudžeto bei struktūrinių reformų politikas.