Frankas Walteris Steinmeieris, Vokietijos užsienio reikalų ministras, šeštadienį nurodė, kad Bendrijos valstybių atstovai turi „skubiai susirinkti“ ir suformuluoti bendrą poziciją. Kremlių jis paragino „nedelsiant ir absoliučiai“ atskleisti informaciją apie Rusijos karinių pajėgų judėjimą bei šių pajėgų „tikslus ir ketinimus“.

„Viskas, ką Rusija daro Kryme, be išlygų turi būti suderinama su Ukrainos suverenumu bei teritoriniu vientisumu“, - p. Steinmeierį cituoja „EUObserver“.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso Rusiją laikytis atokiau nuo Ukrainos paragino anksčiau praėjusią savaitę.

„Iš istorijos žinome, kaip svarbu konfliktus spręsti taikiai. Tai turėtų būti taikoma ir Ukrainai“, - teigė p. Merkel.

NATO valstybių narių ambasadoriai dėl Ukrainos ir Rusijos krizės Briuselyje susirinko sekmadienį. Andersas Foghas Rasmussenas, NATO generalinis sekretorius, perspėjo Maskvą, kad jos veiksmai Kryme kelia grėsmę taikai Europoje.

“Dabartiniai Rusijos veiksmai Ukrainoje pažeidžia Jungtinių Tautų (JT) chartijos principus”, - žurnalistams prieš susitikimą sakė p. Rasmussenas. – “Jie kelia grėsmę taikai ir saugumui Europoje. Rusija privalo nutraukti savo karinius veiksmus ir grasinimus.”

Tačiau, diplomatų teigimu, mažai tikėtina, kad aljansas patvirtintų reikšmingas priemones Rusijai suvaldyti,

"Nesitikėkite didelių sprendimų”, - sekmadienį sakė vienas iš ambasadorių NATO.

Penktadienį ir šeštadienį svarstyti įvykiams Ukrainoje taip pat buvo sušaukti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos susitikimai Niujorke.

Kaip nuolatinė narė, Rusija šioje taryboje turi veto teisę ir galėtų blokuoti rezoliucijas, kritikuojančias Maskvą ar numatančias jai sankcijas.

JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, kaip ir JAV prezidentas Barackas Obama, paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną skubiai užmegzti tiesioginį dialogą su Kijevu.

Po JAV ir Rusijos vadovų telefoninio pokalbio šeštadienį Baltųjų rūmų išplatintame pranešime teigiama, kad „JAV smerkia Rusijos karinę intervenciją į Ukrainos teritoriją ir ragina Rusiją mažinti įtampą atitraukiant savo pajėgas atgal į Krymo bazes bei susilaikyti nuo bet kokio kišimosi kitur Ukrainos teritorijoje“.

„Jei Rusijai kelia nerimo etninių rusų bei mažumų padėtis Ukrainoje, tinkamas kelias tai spręsti yra taikios tiesioginės derybos su Ukrainos vyriausybe arba tarptautinės stebėtojų misijos pagal JT Saugumo Tarybos arba Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos normas“, - nurodė Baltieji rūmai.

JAV, kaip ir Didžioji Britanija, Prancūzija, taip pat paskelbė įšaldžiusios pasirengimą dalyvauti Sočyje birželį organizuojamame Didžiojo aštuoneto valstybių susitikime.

Johnas Kerry, JAV valstybės sekretorius, anksčiau perspėjo Rusiją, kad jei ji nesitrauks, jai gali grėsti su vizomis susijusios sankcijos, turto įšaldymas, prekybos izoliacija.

Vladimiras Putinas šeštadienį gavo Rusijos parlamentarų leidimą į Ukrainą pasiųsti karius, „iki joje normalizuosis politinė padėtis“.

Kremlius teigia tokį prašymą pateikęs „dėl išskirtinės padėties Ukrainoje ir grėsmės Rusijos piliečių gyvybėms“. Rusijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad Maidano aktyvistai buvo ruošiami Lenkijoje ir Lietuvoje. O patys lietuviai šeštadienį pradėjo Europos lyderiams adresuotą peticiją, kurioje ES raginama „veikti nedelsiant“.

„Ligšiolinės ES reakcijos ne tik diskredituoja ES reputaciją, bet taip pat gali kainuoti žmonių gyvybes ateinančiomis valandomis“, - rašoma tekste peticijos, kuriai palaikymą iki sekmadienio vakaro išreiškė per 13.000 žmonių.

Vytė Rūkaitė