Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Terorizmas gyvas ir Europoje

Terorizmas gyvas ir Europoje

Europos Parlamento (EP) vadovas J. Buzekas pirmadienį aiškiai ir nedviprasmiškai pasmerkė išpuolius Maskvos metro bei išreiškė solidarumą su terorizmo aukomis. Tačiau ne tik Bendrijai nepriklausantys rusai, bet ir kai kurių ES šalių piliečiai patys ne kartą yra susidūrę su terorizmu.

Ir nors pastaruoju metu tokie išpuoliai Europoje dažniausiai asocijuojasi su radikalių islamistų vykdomais sprogdinimais, ne vieną dešimtmetį tokių Europos šalių, kaip Ispanija, D. Britanija ar Airija gyventojai tiesiogiai susidurdavo su terorizmo grėsme dėl kitų priežasčių.

Terorizmas ES nėra naujiena

Europoje terorizmas nėra naujas reiškinys. Vien tik Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje ir Airijoje per tris pastaruosius dešimtmečius jis pareikalavo apie 5 tūkst. europiečių gyvybių.

Maskvos metro įvykę teroristiniai išpuoliai, su kuriais siejami čečėnai, leidžia kalbėti apie nacionalizmo ir nepriklausomybės įkvėptų teroristinių judėjimų egzistavimą. Pažvelgus į ES nares galima pamatyti vis dar gyvuojančias, nors ir nebe tokias aktyvias kaip keletą pastarųjų dešimtmečių, dažnai suskilusias, nacionalistines, dėl nepriklausomybės kovojančias organizacijas.

Ispanijai priklausančio Baskų regiono separatistinė organizacija „Tėvynei ir laisvei", dar kitaip ETA, bei Airių respublikonų armija, plačiau žinoma IRA trumpiniu, daugybę metų buvo ne tik šių šalių, bet ir visos Europos pirmuosiuose laikraščių puslapiuose. Be abejo, ES buvo ir yra kitų grupių, dažnai įvardijamų teroristinėmis organizacijomis, tačiau tik ETA ir IRA veikla sulaukė tokių prieštaringų vertinimų.

Baskų siekis gyventi nepriklausomai

Baskija, su kuria siejama ko gero stipriausia šiuo metu ES veikianti ir teroristine vadinama grupuotė ETA, yra istorinis Europos regionas, esantis Iberijos pusiasalio šiaurėje. Šiuo metu jis padalintas tarp dviejų valstybių, - Prancūzijos ir Ispanijos, nors didžioji dalis baskų gyvena pastarojoje, yra manoma, kad baskai buvo seniausi šio regiono gyventojai.

Didžioji baskų krašto dalis ilgus šimtmečius buvo prijungta prie Ispanijos, regionas visada turėjo nemažą autonomiją. Tik diktatoriaus F. Franko valdymo metais sustiprėjo ispanų vykdoma krašto priespauda, tapatybės naikinimas. Šie veiksmai, sumišę su vis didėjančiu baskų nacionalizmu bei siekiu įkurti nepriklausomą valstybę, lėmė organizacijos ETA susikūrimą. Prasidėjo ETA išpuoliai, kurie pradžioje daugiausiai buvo nukreipti tik prieš karinius objektus, neliečiant civilių gyventojų.

Net ir žlugus diktatūrai, ETA savo veiklos nenutraukė. Atvirkščiai, nepasitenkindama autonomija bet siekdama visiškos nepriklausomybės, organizacija tik stiprino savo išpuolius. Vis dažniau įvairių sprogdinimų ar atakų aukomis tapdavo civiliai gyventojai. Todėl Europą, ypač Ispaniją ir Prancūziją, iki šiol kausto baimė dėl ETA veiklos. Nuo septinto dešimtmečio pradžios, kai prasidėjo ETA kampanija už nepriklausomą valstybę, žuvo beveik 850 žmonių Ispanijoje ir Prancūzijoje. Nors ETA šiuo metu apsilpusi, ji vis dar turi dalies radikalesnių baskų paramą.

Ulsterio" klausimą išsprendė derybos

Dar viena Europos ekstremistų organizacija, ilgai kovojusi radikaliais metodais - Airių respublikonų armija. Ilgametę istoriją turintis judėjimas aktyvią kovą dėl Šiaurės Airijos atsiskyrimo nuo britų pradėjo maždaug prieš 35 metus. Stiprėjant vadinamojo „Ulsterio" gyventojų katalikų mitingams prieš jų diskriminaciją ir siekiant atsiskirti nuo D. Britanijos, Londonas pradėjo taikyti represinius airių malšinimo būdus - pavyzdžiui 1972 m. kariams apšaudžius beginklių demonstrantų minią, žuvo 14 žmonių.

Atsakydama į tai IRA detonavo 22 bombas. Tačiau IRA atvejis kiek skiriasi nuo ETA - tik dalis Šiaurės Airijos gyventojų palaikė nepriklausomybės idėją, tuo tarpu kiti, dažniausiai iš Anglijos kilę protestantai, rėmė D. Britanijos valdymą. Todėl konfrontacija įsiplieskė ir tarp pačių „Ulsterio" gyventojų.

IRA veikla taip pat plėtėsi - vis dažniau buvo atakuojami nebe tik kariniai objektai, bet ir, pavyzdžiui, barai pačioje Anglijoje. Beatodairiškas abiejų pusių ryžtas bei kovingumas kėlė nerimą Europai. Vis dažniau žūdavo taikūs žmonės, didėjanti priešprieša atkreipė aukščiausių Europos politikų dėmesį. Konfrontuojančios pusės vis dažniau pradėjo galvoti apie derybas.

Pasirodo, kad taikos buvo išsiilgę visi, todėl šį kartą šalims pavyko atrasti kompromisą. 2007 m. D. Britanija atsisakė kasdienių Š. Airijos reikalų kontrolės, nors taikos susitarimas buvo pasiektas praktiškai prieš dešimtmetį. Tačiau ir IRA paskelbė, kad nepriklausomybės sieks taikiais būdais, o mainais į galimybę dalyvauti regiono valdyme ir regiono suverenitetą, organizacija nusiginkluos.

Tikslas (ne)pateisina priemonių

Tačiau Europą ilgus dešimtmečius drebino ne tik bombų sprogimai, bet ir diskusijos dėl IRA ar ETA veiklos. Akivaizdu, kad šių organizacijų istorijose galima atrasti ne tik kriminalinių veiklos metodų, bet ir kilnių tikslų. Airius ar baskus bent jau veiklos pradžioje tikrai vienijo laisvės ir išsivadavimo iš kitų tautų įtakos, idėjos.

Todėl ne vienam europiečiui šios organizacijos siejosi ir su patriotais, kovojančiais dėl savo nepriklausomybės. Tačiau palaipsniui situacija keitėsi, IRA ir ETA įsigaliojo principas „tikslas pateisina priemones", todėl atakos buvo rengiamos kartais nepaisant civilių aukų (ETA sprogdinimas Ispanijos prekybos centre, IRA atakos prieš Anglijos barus).

Akivaizdu, kad neturėdami lygių galimybių baskai bei airiai negalėjo stoti į atvirą kovą.

„Duokit mums tankų ir lėktuvų, ir mes nesprogdinsime bombų", - kartą pasakė vienas IRA  atstovas. Tačiau tokių galimybių ETA ir IRA, aišku, negavo. Didėjantys teroro mastai ir aukų skaičius, radikalios nuostatos ir nenoras derėtis, policinės ir prevencinės priemonės nuo organizacijų atstūmė daug rėmėjų.

Baskų krašte netgi vyksta protesto mitingai prieš ETA terorą. O ir Europa vieningai smerkia tokį kovos metodą. Bendrija baskų organizaciją oficialiai paskelbė teroristine, o kovai su ja ir kitomis grupuotėmis 2001 m. Europos Taryba priėmė Kovos su terorizmu veiksmų planą.

Grėsmė išlieka

Nepaisant kai kurių sėkmės atvejų, kaip pavyzdžiui IRA ir D. Britanijos derybos, terorizmas Europos Sąjungoje egzistuoja iki šiol. Bendrijoje veikia ne tik baskų ETA. Pavyzdžiui, radikaliausiai nusiteikusi airių grupelė 1997 m. atmetė taikos derybas su D. Britanija, atskilo nuo IRA ir pasivadinę RIRA (Tikroji airių respublikonų armija) tęsia teroristinę veiklą kariniais būdais siekdami savo tikslo - visiškos „Ulsterio" nepriklausomybės.

Viduržemio jūroje esančioje Napoleono gimtinėje - Korsikos saloje, nepriklausomybės nuo Prancūzijos šalininkai taip pat neatsisako teroristinių metodų. Čia veikia net 3 teroristinės grupės, atsiradusios po Korsikos nacionalinio išsivadavimo organizacijos skilimo. 2009 m. saloje buvo surengta 14 nedidelių, be aukų apsėjusių išpuolių prieš prancūzams priklausančias vilas ir prekybos centrus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA