Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Dalia Grybauskaitė ir Nicolas Sarkozy

Taupymo vakarėliui ES įsisiūbuojant, jau jaučiasi pagirios

Išankstiniai duomenys rodo, kad antrąjį ketvirtį euro zonos ir ES ekonomika augo sparčiau nei pirmąjį. Tačiau, ekonomistų vertinimu, antroje šių metų pusėje euro zonos šalių augimui kitu lazdos galu smogs taupymo priemonės, kurių jos pagaliau ėmėsi. ES statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbė, kad euro zonos ir visos ES bendrasis vidaus produktas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, augo penkis kartus greičiau nei pirmąjį ketvirtį.

Dvidešimt septynias šalis vienijanti Europos Sąjunga (ES) taip pat kaip ir šešiolika euro zonos šalių antrąjį 2010 metų ketvirtį BVP sukūrė 1 procentu daugiau nei pirmąjį ketvirtį ir 1,7 procento daugiau nei antrąjį ketvirtį pernai, įvertinus sezono įtaką. Palyginimui, pirmąjį ketvirtį ES ir euro zonos BVP augo 0,2 procento, palyginti su ketvirtuoju 2009 metų ketvirčiu.

Beje, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, 2,9 procento siekęs Lietuvos BVP augimas buvo sparčiausias Europos Sąjungoje.

Poveikis pasimatys antrąjį pusmetį

Vienintelė ES šalis, kurios BVP per ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, smuko, buvo Graikija – jos ekonomikos nuosmukis siekė 1,5 procento. Pasak Reuters naujienų agentūros, šį nuosmukį lėmė Graikijai per pakinklius kirtusios prisiimtos taupymo priemonės. Graikijos ekonomika antrąjį ketvirtį smuko daugiau, nei prognozavo analitikai (jie prognozavo apie 1 proc.), o nedarbas padidėjo iki 12 proc. Tai, anot Reuters, yra skausmingų taupymo priemonių atspindys, kurių šalis ėmėsi gelbėdamasi nuo finansų krizės. Palyginus antrojo ketvirčio nuosmukį su pirmojo ketvirčio BVP nuosmukiu, siekusiu 0,8 procento, matosi, kad kritimas žemyn greitėja.

„Manome, kad didžiausias griežtos fiskalinės smūgis privačiam vartojimui dar laukia ateityje. Mes manome, kad Graikijos ekonomika toliau smuks, vidutiniškai apie 3,5 proc. per visus 2010 metus“, - Reuters sakė Londone įsikūrusios "Citigroup Global Markets" ekonomistė Giada Giani.

Taupymo vakarėliui ES įsisiūbuojant, jau jaučiasi pagirios
© "Panevėžio balsas"

Kol kas Graikija demonstruoja politinę valią plėtoti reformas ir pasiekti 8,1 procento BVP viešojo sektoriaus deficito tikslą šiemet, palyginti su 13,6 proc. pernai. Tačiau vartotojai Graikijoje jaučiasi vis netikresni dėl darbo vietos išsaugojimo ar galimybės įsidarbinti, o ekonomistai prognozuoja, kad taupymo įtaka labiau pasijus antrajame 2010 metų pusmetyje.

Anot agentūros, maždaug penktadalis mažų parduotuvėlių Atėnų centre dėl nuosmukio užsidaro, didelės bendrovės, tokios kaip maisto prekių tinklas „Aldi“ kraunasi mantą ir palieka Graikijos rinką.

„Mes turime žvelgti toliau nei šiandienos skaičiai – į 2011 metus, kuriais Graikiją gali ištikti didžiulis nuosmukis, kuris ir nulems šios šalies likimą“, - Reuters sakė investicinių paslaugų bendrovės „Conduit Capital Markets“ kredito tyrimų direktorė Anke Richter.

Tinklapis "MarketWatch.com" atkreipia dėmesį, kad dar prieš kelis mėnesius dėl Graikijos finansinių bėdų , kurios galėjo paplisti toliau, subyrėti galėjusi euro zona antrąjį ketvirtį auga greičiau.Nepaisant to, kad investuotojus kamuoja klausimas, kaip euro zonai seksis antrojoje 2010 metų pusėje.
"MarketWatch.com“ teigia, kad vadinamosios periferinės euro zonos narės – Portugalija, Ispanija, Airija ir Graikija – vis skausmingiau kenčia taupymo priemonių poveikį, skirtų sutvarkyti viešuosius finansus, nors Italija atrodo pasirengusi ir toliau kukliai augti.

Per antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, Italijos BVP augo 0,4 procento.
Ispanijos bendrasis vidaus produkto augimas antrąjį ketvirtį taip pat paspartėjo – centrinio banko duomenimis, antrąjį ketvirtį Ispanijos BVP augo 0,2 proc., kai pirmąjį – 0,1 proc. Palyginti su antruoju 2009 metų ketvirčiu, Ispanijos BVP smuko 0,2 procento.

Tačiau, „Dow Jones“ apklaustų ekonomistų vertinimu, dėl taupymo priemonių Ispanijos ekonomika antrąjį pusmetį vėl panirs į nuosmukį.

Euro zona bent nebebyra

Reuters žurnalistas Paulas Tayloras specialiame komentare rašo, kad euro zonos ekonomikos atsigavimas gali sulėtėti, kai taupymo priemonės pradės veikti, sumažins viešąją ir privačią paklausa, spustels nedarbą aukštyn.

Taupymo vakarėliui ES įsisiūbuojant, jau jaučiasi pagirios
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Nepaisant pesimistinių antrojo pusmečio augimo prognozių, P.Tayloras atkreipia dėmesį, kad bent jau nutilo niūrių pesimistų balsai, prognozavusių euro eros pabaigą.
Dar prieš kelis mėnesius Europos bankai vangiai skolino vienas kitam, euras JAV dolerio atžvilgiu nusmuko į didžiausias žemumas per ketverius metus, plito baimė, kad Graikija taps nemoki.

„Yra vis didesnė tikimybė, kad euro zona skils“, - birželį sakė tyrimų ir konsultacijų bendrovės "Roubini Global Economics" akcijų ir turo strategavimo direktorė Gina Sanchez.

Praėjus dviem mėnesiams, euro krizė palengvėjo, ir pasirodė grįžtančio investuotojų pasitikėjimo ženklų, rašo P.Tayloras.Europos centrinis bankas beveik nustojo supirkinėti euro zonos šalių vyriausybių obligacijas – nustojo naudoti obligacijų rinkos stabilizavimo priemones, kurių teko imtis gegužę.

Pasak Reuters žurnalisto, tokia sparta, kuria grįžta tikėjimas euro zona, kelia klausimą, ar tik euro zonos skilimo ir plintančios valstybių skolų krizės baimės nebuvo gerokai perdėtos, gal rinkos neįvertino Europos valstybių politinės valios.

Tačiau, anot jo, išlieka tikimybė, kad kai finansų rinkos nustos spausti valstybes, išsigandusios politinės ir socialinės opozicijos jų vyriausybės atsitrauks nuo skausmingų, bet reikalingų planų restruktūrizuoti bankus, karpyti išlaidas ir vykdyti reformas. 

Biudžetai
ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, praėjusiais metais viešojo sektoriaus deficito ribą 3 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą viršijo 22 iš 27 Europos Sąjungos šalių. Lietuva tarp jų nebuvo pati blogiausia – jos viešojo sektoriaus deficitas siekė 8,9 proc., kai Airijos – 14,3 proc., Graikijos – 13,6 proc., Ispanijos – 11,2 proc., Latvijos – 9 proc., Portugalijos – 9,4 proc. ir Jungtinės Karalystės – 11,5 procento.Visos Europos Sąjungos vidurkis daugiau nei dvigubai viršijo 3 procentus BVP – siekė 6,9 proc.

ES šalių taupymo priemonės
  • Taupymo vakarėliui ES įsisiūbuojant, jau jaučiasi pagirios
    © Corbis

    Graikija pradėjo pensijų sistemos reformą, pailgino išėjimo į pensiją amžių bei apribojo išankstines pensijas. Ši šalis planuoja fiskalinį deficitą, 2009 metais siekusį 13,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiemet sumažinti iki 8,1 proc., kitais metais iki 7,6 proc., o 2014 metais iki ribos, žemesnės nei 3 procentai. Tam tikslui bus “įšaldomi” viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai iki 2014 metų, o tiems valstybės tarnautojams, kurie uždirba daugiau nei 3 tūkstančius eurų, nebeliks kalėdinių, velykinių ir atostoginių priedų, vadinamojo tryliktojo ir keturioliktojo atlyginimų.Pensijos įšaldytos 2010- 2012 metams, moterų išėjimo į pensiją amžius bus ilginamas 5 metais, kad prilygtų vyrų 65 metų išėjimui į pensiją. Jau kovo mėnesį iki 21 nuo 19 proc. didėjęs pridėtinės vertės mokestis (PVM) Graikijoje didinamas iki 23 procentų, dar 10 procentinių punktų didėja akcizai degalams, cigaretėms ir alkoholiui.

  • Ketvirtosios pagal dydį euro zonos ekonomikos – Ispanijos – parlamentas patvirtino darbo rinkos reformą, bet jos procesas dar gali trukti apie metus. Gegužę IspanijosVyriausybė paskelbė apie 15 mlrd. eurų taupymo priemones 2010-2011 metais. Viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai mažinami 5 proc. 2010 metais ir „įšaldomi“ 2011 metais. Iš valstybės investavimo planų išbraukiami daugiau nei 6 mlrd. eurų, sustabdoma apie 70 proc. Ispanijos kelių infrastruktūros darbų projektų. Ispanijos fiskalinio deficito tikslai šiemet yra 9,3 procento BVP, kitąmet – 6 procentų, palyginti su 11,2 proc. pernai. Nuo 2011 metų bus panaikinta ir 2,5 tūkst. eurų išmoka gimus vaikui. PVM nuo liepos 1 dienos padidėjo nuo 16 proc. iki 18 procentų. Vyriausybė taip pat pažadėjo iki metų pabaigos įvesti mokestį labiausiai pasiturintiesiems.
  • Prancūzijos biudžeto ministras Francois Baroin pranešė, kad šios šalies tikslas – sumažinti deficitą apie 40 mlrd. eurų iki 2011 metų pabaigos. Iš šių 40 mlrd., tikimasi, apie 11 mlrd. eurų ateis iš mokestinių pajamų, 15 mlrd. iš nutraukiamų ekonomikos skatinimo programų ir 14 mlrd. eurų iš išlaidų mažinimo. Prancūzijoje rengiamasi išėjimo į pensiją amžių ties 2018 metais pakelti iki 62 metų nuo 60 metų, aukščiausias pajamų mokesčio tarifas bus kilstelėtas nuo 40 proc., iki 41 procento, vienu procentiniu punktu didės ir mokesčiams už kapitalo prieaugio bei investicijų pajamas.  Prancūzija rengiasi įšaldyti visas išlaidas išskyrus pensijas ir vyriausybės paskolos palūkanų mokėjimus 2011-2013 metais bei šiuo periodu sumažinti valstybės valdymo išlaidas 10 procentų. Bus parduodama apie 1,7 tūkst. viešųjų pastatų, bendras biurų plotas valstybės tarnautojams bus sumažintas per trejus metus daugiau nei puse milijono kvadratinių metrų. 2011-2013 metų gynybos biudžete Prancūzija ketina sutaupyti 3,5 mlrd. eurų.
  • Portugalijos parlamentas birželį patvirtino vyriausybės pasiūlytą taupymo programą ir rengiasi sumažinti viešojo sektoriaus biudžeto deficitą iki 7,3 proc. šiemet bei 4,6 proc. 2011 m., palyginti su 9,4 proc. pernai. Vyriausybė teigia, kad šiemet nori sutaupyti 2 mlrd. eurų. Šioje šalyje rengiamasi 5 proc. mažinti išmokas aukštesnes pareigas užimantiems valstybės tarnautojams ir politikams. PVM, pajamų ir pelno mokesčiai didėja.
  • Vokietijos kanclerė Angela Merkel pranešė, kad jos vyriausybė rengiasi sutaupyti apie 80 mlrd. eurų 2011-2014 metais ir Vokietijos deficitą žemiau ES priimtinos ribos (3 proc. BVP) nusmukdyti 2013 metais.Birželį Vokietijos vyriausybė nutarė per šį suplanuotą laikotarpį socialines išmokas mažinti apie 30 mlrd. eurų, viešojo sektoriaus tarnautojų algas ir įvesti mokesčius branduolinėms elektrinėms bei kelionės oru. Vyriausybė taip pat tikisi apie 5,5 mlrd. eurų sutaupyti mažinant subsidijavimą ir didinant finansinių pervedimų mokestį 2 mlrd. eurų per metus. Vokietijos gynybos ministerijos ekspertai sudarė galimų taupymo priemonių sąrašą perkant ginklus ir įrangą, vertą 9,3 mlrd. eurų.
  • Italija, nors pernai išlaikė deficitą 5,3 proc. BVP lygyje – gerokai žemiau ES vidurkio – rengiasi sumažinti jį iki 2,7 proc. BVP 2012 metais. Gegužę Italijos parlamentas patvirtino 24 mlrd. eurų deficito mažinimo priemones. Bus vėlinamas išėjimo į pensiją laikas, valstybės mokamos algos šaldomos, algos mažinamos daug uždirbantiems tarnautojams. Regioninės ir vietinės vyriausybės bus spaudžiamos sutaupyti dar apie 13 mlrd. eurų 2011-2012 metais. Taip pat planuojama, kad 2011 ir 2012 metais visų centrinės vyriausybės ministerijų išlaidos mažės apie 10proc. Vietinės vyriausybės, kurios turi mažiau nei 220 tūkst. gyventojų, apskritai bus naikinamos. Bus naikinami ir valdiški idėjų „smegenų centrai“ (angl. think tank), įskaitant ir Italijos vartotojų ir verslo pasitikėjimo apklausas vykdantį ISAE.
  • Airija nutarė imtis vienų griežčiausių taupymo priemonių ES. Viešojo sektoriaus tarnautojų algos 2010 metais mažės 5-15 proc. Be to, Airijoje per krizės laikotarpį buvo pristatyti (ir dalis patvirtinta) jau trys kriziniai biudžetai – 2008 metų spalį, 2009 metų balandį ir 2010 gruodį, kurių pirmieji koncentravosi į mokesčių didinimą. Suplanuotu tvirtinti 2010 metų gruodžio biudžetu rengiamasi sutaupyti dar 4 mlrd. eurų.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA