Taupymo vakarėliui ES įsisiūbuojant, jau jaučiasi pagirios

Išankstiniai duomenys rodo, kad antrąjį ketvirtį euro zonos ir ES ekonomika augo sparčiau nei pirmąjį. Tačiau, ekonomistų vertinimu, antroje šių metų pusėje euro zonos šalių augimui kitu lazdos galu smogs taupymo priemonės, kurių jos pagaliau ėmėsi. ES statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbė, kad euro zonos ir visos ES bendrasis vidaus produktas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, augo penkis kartus greičiau nei pirmąjį ketvirtį.

Dvidešimt septynias šalis vienijanti Europos Sąjunga (ES) taip pat kaip ir šešiolika euro zonos šalių antrąjį 2010 metų ketvirtį BVP sukūrė 1 procentu daugiau nei pirmąjį ketvirtį ir 1,7 procento daugiau nei antrąjį ketvirtį pernai, įvertinus sezono įtaką. Palyginimui, pirmąjį ketvirtį ES ir euro zonos BVP augo 0,2 procento, palyginti su ketvirtuoju 2009 metų ketvirčiu.

Beje, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, 2,9 procento siekęs Lietuvos BVP augimas buvo sparčiausias Europos Sąjungoje.

Poveikis pasimatys antrąjį pusmetį

Vienintelė ES šalis, kurios BVP per ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, smuko, buvo Graikija – jos ekonomikos nuosmukis siekė 1,5 procento. Pasak Reuters naujienų agentūros, šį nuosmukį lėmė Graikijai per pakinklius kirtusios prisiimtos taupymo priemonės. Graikijos ekonomika antrąjį ketvirtį smuko daugiau, nei prognozavo analitikai (jie prognozavo apie 1 proc.), o nedarbas padidėjo iki 12 proc. Tai, anot Reuters, yra skausmingų taupymo priemonių atspindys, kurių šalis ėmėsi gelbėdamasi nuo finansų krizės. Palyginus antrojo ketvirčio nuosmukį su pirmojo ketvirčio BVP nuosmukiu, siekusiu 0,8 procento, matosi, kad kritimas žemyn greitėja.

„Manome, kad didžiausias griežtos fiskalinės smūgis privačiam vartojimui dar laukia ateityje. Mes manome, kad Graikijos ekonomika toliau smuks, vidutiniškai apie 3,5 proc. per visus 2010 metus“, - Reuters sakė Londone įsikūrusios "Citigroup Global Markets" ekonomistė Giada Giani.

Kol kas Graikija demonstruoja politinę valią plėtoti reformas ir pasiekti 8,1 procento BVP viešojo sektoriaus deficito tikslą šiemet, palyginti su 13,6 proc. pernai. Tačiau vartotojai Graikijoje jaučiasi vis netikresni dėl darbo vietos išsaugojimo ar galimybės įsidarbinti, o ekonomistai prognozuoja, kad taupymo įtaka labiau pasijus antrajame 2010 metų pusmetyje.

Anot agentūros, maždaug penktadalis mažų parduotuvėlių Atėnų centre dėl nuosmukio užsidaro, didelės bendrovės, tokios kaip maisto prekių tinklas „Aldi“ kraunasi mantą ir palieka Graikijos rinką.

„Mes turime žvelgti toliau nei šiandienos skaičiai – į 2011 metus, kuriais Graikiją gali ištikti didžiulis nuosmukis, kuris ir nulems šios šalies likimą“, - Reuters sakė investicinių paslaugų bendrovės „Conduit Capital Markets“ kredito tyrimų direktorė Anke Richter.

Tinklapis "MarketWatch.com" atkreipia dėmesį, kad dar prieš kelis mėnesius dėl Graikijos finansinių bėdų , kurios galėjo paplisti toliau, subyrėti galėjusi euro zona antrąjį ketvirtį auga greičiau.Nepaisant to, kad investuotojus kamuoja klausimas, kaip euro zonai seksis antrojoje 2010 metų pusėje.
"MarketWatch.com“ teigia, kad vadinamosios periferinės euro zonos narės – Portugalija, Ispanija, Airija ir Graikija – vis skausmingiau kenčia taupymo priemonių poveikį, skirtų sutvarkyti viešuosius finansus, nors Italija atrodo pasirengusi ir toliau kukliai augti.

Per antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, Italijos BVP augo 0,4 procento.
Ispanijos bendrasis vidaus produkto augimas antrąjį ketvirtį taip pat paspartėjo – centrinio banko duomenimis, antrąjį ketvirtį Ispanijos BVP augo 0,2 proc., kai pirmąjį – 0,1 proc. Palyginti su antruoju 2009 metų ketvirčiu, Ispanijos BVP smuko 0,2 procento.

Tačiau, „Dow Jones“ apklaustų ekonomistų vertinimu, dėl taupymo priemonių Ispanijos ekonomika antrąjį pusmetį vėl panirs į nuosmukį.

Euro zona bent nebebyra

Reuters žurnalistas Paulas Tayloras specialiame komentare rašo, kad euro zonos ekonomikos atsigavimas gali sulėtėti, kai taupymo priemonės pradės veikti, sumažins viešąją ir privačią paklausa, spustels nedarbą aukštyn.

Nepaisant pesimistinių antrojo pusmečio augimo prognozių, P.Tayloras atkreipia dėmesį, kad bent jau nutilo niūrių pesimistų balsai, prognozavusių euro eros pabaigą.
Dar prieš kelis mėnesius Europos bankai vangiai skolino vienas kitam, euras JAV dolerio atžvilgiu nusmuko į didžiausias žemumas per ketverius metus, plito baimė, kad Graikija taps nemoki.

„Yra vis didesnė tikimybė, kad euro zona skils“, - birželį sakė tyrimų ir konsultacijų bendrovės "Roubini Global Economics" akcijų ir turo strategavimo direktorė Gina Sanchez.

Praėjus dviem mėnesiams, euro krizė palengvėjo, ir pasirodė grįžtančio investuotojų pasitikėjimo ženklų, rašo P.Tayloras.Europos centrinis bankas beveik nustojo supirkinėti euro zonos šalių vyriausybių obligacijas – nustojo naudoti obligacijų rinkos stabilizavimo priemones, kurių teko imtis gegužę.

Pasak Reuters žurnalisto, tokia sparta, kuria grįžta tikėjimas euro zona, kelia klausimą, ar tik euro zonos skilimo ir plintančios valstybių skolų krizės baimės nebuvo gerokai perdėtos, gal rinkos neįvertino Europos valstybių politinės valios.

Tačiau, anot jo, išlieka tikimybė, kad kai finansų rinkos nustos spausti valstybes, išsigandusios politinės ir socialinės opozicijos jų vyriausybės atsitrauks nuo skausmingų, bet reikalingų planų restruktūrizuoti bankus, karpyti išlaidas ir vykdyti reformas. 

Biudžetai

ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, praėjusiais metais viešojo sektoriaus deficito ribą 3 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą viršijo 22 iš 27 Europos Sąjungos šalių. Lietuva tarp jų nebuvo pati blogiausia – jos viešojo sektoriaus deficitas siekė 8,9 proc., kai Airijos – 14,3 proc., Graikijos – 13,6 proc., Ispanijos – 11,2 proc., Latvijos – 9 proc., Portugalijos – 9,4 proc. ir Jungtinės Karalystės – 11,5 procento.Visos Europos Sąjungos vidurkis daugiau nei dvigubai viršijo 3 procentus BVP – siekė 6,9 proc.