Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Vladimiras Putinas ir Angela Merkel

Tarp Rusijos ir Vokietijos numatomas atšalimas

It klausiant, kas atsirado anksčiau, višta ar kiaušinis, dabar kyla klausimas, ar ant bankroto ribos atsidūręs Kipras sugadino Vokietijos ir Rusijos „specialius“ santykius, ar tik atskleidė tiesą apie ir taip jau tvyrojusį atšalimą. Taigi, nors, analitikų vertinimu, vietoje to, kad bendrautų su visa ES ar jos institucijomis, Rusija investuodavo į santykius su atskirų šalių vadovais, tokia strategija su Vokietija šiuo metu gali nebeatnešti naudos.

Vokietijos ir Rusijos santykiai paprastai būna apibūdinami kaip „specialūs“ arba „pragmatiški“. Tačiau tai nesutrukdė Vokietijai gelbėjant Europos Sąjungos ekonominį stabilumą neatsižvelgti į indėlininkų iš Rusijos interesus. Kipro nuostoliai siekė apie 17 milijardų eurų, bet ES sutarė tik dėl 10 milijardų eurų gelbėjimo paketo, ir, kaip ir numato ES tvarka, apsaugojo ne didesnius nei 100 tūkstančių eurų indėlius. Tuo tarpu spaudoje skaičiuojama, kad rusai Kipro bankuose laikė apie 20 milijardų eurų.

Kovo pabaigoje Rusijoje pareigūnai įvykdė dokumentų poėmius kai kurių Vokietijos ir Prancūzijos nevyriausybinėse ir neverslo organizacijų būstinėse Maskvoje ir Sankt Peterburge. „The voice of Russia“ citavo šalies prezidentą Vladimirą Putiną, sakantį, kad Generalinė prokuratūra yra įpareigota patikrinti visų agentūrų valstybės, regioniniu ir savivaldybių lygiu legalumą. Pasak jo, patikrų tikslas buvo patikrinti iki kokio lygio šių NVO veikla atitinka jų deklaruotus tikslus. Paryžius ir Berlynas paprašė oficialių paaiškinimų.

„The Guardian“ komentarų skiltyje pripažįstama, kad „vyriškos draugystės“ dienos tarp buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schröderio ir Putino baigėsi, kadangi dabartinė kanclerė Angela Merkel, regis, stojo prieš Rusijos įtaką Kipre ir Vokietijoje. Komentaro autoriaus Stefano Meisterio nuomone, krizė atskleidė tikrąją santykių tarp ES ir Rusijos ir ypač tarp Vokietijos ir Rusijos padėtį.

V.Putinas vis dėlto apsilankė pramonės mugėje Hanoveryje balandžio pradžioje. „Štai mes ir vėl čia atsidūrėme: blogietė Vokietija arba blogietė Rusija, žiūrint iš kurios pusės pažvelgsi“, - padėtis ir jo apsilankymas apžvelgiamas „The Daily Journalist“ komentare. Pasak jų, A.Merkel ir V.Putino vakarienėje tvyrojo šaltukas (ne į temą, bet vizitą bandė „sušildyti“ ir nuogomis krūtimis prieš A. Merkel ir V. Putiną iššokusi „Femen“ aktyvistė – video čia). Euractive.com komentaruose teigiama, kad ES ir Rusijos santykiai atsidūrė kryžkelėje, o būtent Vokietija ir Rusija dėl savo geografinės padėties, istorijos pamokų ir socialinių bei ekonomikos įsipareigojimų esą yra strateginiai partneriai šioje padėtyje.

Atšalimas

Metų metus didžiulės Rusijos kompanijos esą laikė savo pinigus Kipre, kuriame buvo taikoma speciali mokesčių sistema. Rusus esą stebina keli dalykai. Pirma, kodėl ES gelbėdama Kiprą nuo bankroto negalėjo suteikti šiai salai „nedidelės“ 17 milijardų eurų paskolos, juk Kipras svarbus euro, bendrosios ES valiutos, stabilumui. Antra, jeigu ES išties norėjo rusų pinigų prisidėti prie Kipro gelbėjimo, kodėl jie neįtraukė Maskvos į Kipro gelbėjimo procesą nuo pat pradžių. Šis autorius teigia pastebėjęs, kad santykiai tarp dviejų šalių pradėjo vėsti prieš keletą metų Putinui grįžus į prezidento postą. Kadangi Vokietijoje šį rudenį vyks federaliniai parlamento rinkimai, o ekonomikos interesų ir demokratinių vertybinių derinimas taps viena svarbiausių temų jose, rusai ateinančiais mėnesiais esą turėtų laukti dar daugiau šaltumo iš Merkel pusės, kuri ir taip jau yra labai kritiška palyginti su savo pirmtakais.

Mano pažįstamas vokietis Vidurio Europos universiteto doktorantas taip pat mano, kad santykiai tarp dviejų šalių politikos arenoje šąla jau kelerius metus, nors ekonomikos srityje jie išlieka labai stiprūs – tad politika ir ekonomika tarsi atsiskiria.

Jo nuomone, santykiai paaštrėjo Vokietijai pradėjus komentuoti žmogaus teisių padėtį Rusijoje bei bandant užsitikrinti įtaką Ukrainoje, Gruzijoje ir kitur, kas visai nepatinka Rusijai.

Naujienų agentūros „Agence Europe“ vertinimu, santykiuose su ES Rusija nuolat bandė taikyti dvišalę strategiją – palaikyti dvišalius santykius ir prezidentais ir vyriausybėmis iš svarbiausių ES šalių. O todėl nepakankamai investavo į bendrus santykius su ES kaip visuma ir Sąjungos institucijomis. Tuo tarpu ES vis bando „kalbėti vienu balsu“, nors, dar 2010 metais atkreipė dėmesį „Agence Europe“, energetikos srityje ir pačios ES šalys verčiau rinkosi vykdyti savo politiką, nors ji ir nesutaptų su bendra ES vizija. Tokia strategija investuoti į dvišalius santykius gal ir atsiperka, bet tik iki to momento, kol dvišaliai santykiai geri.

Parengė Vija Pakalkaitė

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA