Tačiau šiame straipsnyje norėčiau aptarti ne branduolinį nusiginklavimą, bet JAV prezidento simbolinio vizito į Prahą kitą, bet ne mažiau simbolinę, programos dalį. Prezidentas B. Obama vakarieniaus su Rytų Europos valstybių vadovais.
Vakarieniauti pakviesti rinktiniai svečiai. Oficialiai patvirtinta, kad į susitikimą su B. Obama atvyks Latvijos, Estijos ir Rumunijos prezidentai. Ketvirtadienio susitikime taip pat dalyvaus ministrai pirmininkai iš Bulgarijos, Kroatijos, Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos ir, kaip jau patvirtinta, Lietuvos. Čekijai turėtų atstovauti ir prezidentas, ir premjeras.
Kas gi tame simboliško? Tik tai, kad susitikimas vyksta metai po ES-JAV viršūnių susitikimo Prahoje, kur, kalbama, B. Obama neliko sužavėtas valstybių vadovų, sėdinčių aplink stalą, skaičiumi ir painiava, kas iš tikrųjų kalba Europos Sąjungos vardu. Svarbu pastebėti ir tai, kad B. Obama ne taip seniai skėlė antausį ES, atsisakydamas vykti į viršūnių susitikimą Madride, dėl ko buvo pareikšta, kad ateityje ES-JAV viršūnių susitikimai vyks ne nuolatos, bet esant poreikiui.
Taigi nuo 1991 m. kasmet vykę JAV – ES susitikimai taps retesni, nes kaip viena JAV Valstybės departamento vadovė pareiškė:
“Mums nereikia viršūnių susitikimų vien tik tam, kad pasiektume kažką, kas ir taip būdinga santykiams su kitomis šalimis”. Akivaizdu, kad Baltieji Rūmai nematė poreikio su ES vadovais susitikti vasarį Ispanijos sostinėje. Tačiau praėjo du mėnesiai ir B. Obama kviečia į Prahą pavakarieniauti Donaldo Rumsfeld’o pakrikštytą “Naująją Europą”?.. Iš ES-27 į Prahą su JAV vadovu susitikti vyksta 10 ES vadovų ir greitai prisijungsiančios Kroatijos atstovai. Taigi ne į ES šiuo metu pirmininkaujantį Madridą, o į Prahą.
“Vakarienės meniu” žadama diskusija apie saugumą. Tiksliau tariant, laukiama JAV vadovo patikinimo, kad Rytų Europos saugumo interesai nebus paminami atšylant JAV ir Rusijos santykiams bei mažinant branduolinės ginkluotės skaičių. Žvelgiant iš JAV interesų perspektyvos, tai labai teisingas būdas plėtoti sėkmingus daugiašalius santykius su savo ilgalaikėmis partnerėmis.
B. Obamos administracija siekia nuraminti savo draugus Rytų Europoje bei patikinti, kad JAV ir toliau rūpinasi savo partnerių saugumu bei išlaiko egzistuojančias saugumo garantijas. Toks susitikimas paglosto savigarbą ir “naujosios Europos” vadovams.
Tiesa ir tai, kad toks susitikimas rodo pirštu į nesikeičiančią ES užsienio politikos problemą – Europa neturi “veido” užsienio politikoje. Lisabonos sutartis įsteigusi ES “prezidento” ir “užsienio reikalų ministro” pareigybes nepagelbėjo. O jei JAV vadovo pavyzdžiu seks kitos valstybės susitikdamos su “vieningos” Europos vadovais jiems patinkančiame formate. Ką gi tai reiškia ES?
Sveikintinas D. Grybauskaitės sprendimas
Šiame kontekste Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas nevykti į Prahą yra sveikintinas, nes tokiu būdu ji nuosekliai laikosi Lietuvos pozicijos projektuoti savo užsienio politiką per ES perspektyvą. Aišku, jei išties tokios buvo prezidentės sprendimo prielaidos.
Įsivaizduokime situaciją, jei Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas į susitikimą kur nors Italijos mieste Rimini pakviestų tik ES šalių-įkūrėjų vadovus. Galbūt šis palyginimas ne visai tinkamas, bet ar jis yra hipotetinis?
Jeigu kalba eina apie vieningos ES pozicijos formavimą, ES turi būti vieninga net tada, kai labai jau knieti pasipelnyti dvišalių santykių teikiamais privalumais. Daug komentatorių rašė ir analizavo, kokį kokybinį pokytį gali įvesti Demokratų partijos atėjimas į valdžią JAV. Buvo manoma, kad artėja santykių su Rytų Europos valstybėmis atšalimas. Panašu, kad šios baimės nepasitvirtino – atvirkščiai, yra paneigiamos B. Obamos entuziazmo išlaikyti senus draugus ir pagerinti santykius su menamais oponentais.
Vienas JAV dienraštis nesenai citavo anonimiškai pasisakiusį JAV administracijos darbuotoją, kuris išreiškė JAV vadovybės požiūrį į santykį su ES: “Mums patinka, kai ES pritaria mūsų pozicijai. Jei ES mūsų pozicijai nepritaria, mes pasikliauname dvišalių santykių tvirtumu.”
B. Obama atvykdamas į Prahą, tikėtina, pasieks užsibrėžtų tikslų sustiprinti savo nusiginklavimo įsipareigojimų tvirtumą bei atnaujinti aljansą su Rytų Europos valstybėmis. Viena aišku, JAV neįstengs padaryti ES vieningesne, jei pačios Europos valstybės to aktyviai ir nuosekliai nesieks.