Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Skeptikų Euroblogas: Lygūs, tokie patys, skirtingi, bet panašūs

Skeptikų Euroblogas: Lygūs, tokie patys, skirtingi, bet panašūs

Neseniai atidarytas Lyčių lygybės institutas sukėlė šypseną. Tikrai ne dėl to, kad abejočiau jo veikla ar tos veiklos reikalingumu ir reikšme – tikrai ne, labai palaikau ir skatinu tokią veiklą. Tik nusišypsoti mane privertė faktas, kad visoje Europoje atstovauti lygioms vyrų ir moterų teisėms pasirinkta šalis, kuri garsėja savo netolerancija.

Aš iš tiesų myliu Lietuvą ir norėčiau, kad mano žodžiai būtų subjektyvi nuomonė, bet taip nėra. Pačiai yra tekę stebėti, kaip užsienietis, ramiai sėdintis kavinėje prie staliuko, „sportiškų“ vaikinų yra užsipuolamas. Tiesiog pasidarė labai įdomu, kodėl toks institutas atidarytas Lietuvoje, kur gėjų eisenos dalyvių keliagubai mažiau, nei tų, kurie veržiasi juos paauklėti?

Tiesa, lyčių lygybėje Lietuva laikoma pažengusia šalimi – mūsų šalyje dirba 60,7 proc. moterų, ir šis rodiklis viršija ES siekį, numatytą Lisabonos sutartyje 2010-iems metams. Statistika taip pat rodo, kad Lietuvoje moterys suderina darbą ir šeimą harmoningiau nei daugelyje kitų šalių. EK viceprezidentė Viviane Reding dar ir pabrėžia, jog mūsų šalies prezidentė – moteris, dar vienas įrodymas, kad lyčių lygybės situacija mūsų šalyje nėra bloga.

Pasak pačios D.Grybauskaitės, Lietuvoje daug padaryta siekiant vyrų ir moterų lygybės – nuo lyčių lygybę užtikrinančių įstatymų, lyčių integracijos politikos visais lygiais ir visose srityse iki specifinių priemonių konkrečiai moterų padėčiai gerinti.

Džiaugiuosi bent už tai, kad nors kažkas mūsų šalyje yra suvokiami kaip lygūs. Pasaulis už tai kovoja nuo XX a. septinto dešimtmečio, kuomet JAV prasidėjo feminisčių judėjimas. Na, mes bent jau po garbingų keturių dešimčių šio to pasiekėme. Įdomu, ar kartu su feminizmu atėjęs ir homoseksualumo judėjimas kada nors pasieks mūsų šalį. Aišku, pasieks. Tik taip jau nesinori gyventi visuomenėje, kurioje nėra vietos žmogui, kuris tiesiog turi savo gyvenimo būdą, ne tradicinį, įgalintą įstatymuose.

Vėlgi – nesu arši homoseksualų gynėja. Turbūt pati eičiau protestuoti, jei jie pareikalautų galimybės įsivaikinti. Bet smerkti žmogų už tai, kad jam arčiau širdies ta pati lytis… Kam? Argi nuo to kam nors blogiau? Nebent sustabarėjusiam suvokimui, kad pasaulyje yra viena tiesa, nors tiesų jame klaidžioja milijonai.

Norėčiau tikėti, kad Europa atneš mums paprastą suvokimą – vietos po saule yra visiems. Pirma išmokti priimti kitokį, nesvarstydami, kokios bus to pasekmės. „Įleisk kiaulę į bažnyčią, tai ir ant altoriaus užlips“,- patartų lietuvių liaudis. Tik ar ne mes esame kiaulės, nusprendę, kad altorius skirtas tik mums?

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA