Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (7)
Stefanas Fule

S. Fule: ES turėtų konsultuotis su Rusija dėl asociacijos su Ukraina

Už plėtrą ir kaimynystės politiką atsakingas eurokomisaras Stefanas Fule įsitikinęs, kad Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos Asociacijos sutarties pasirašymas turėtų vykti dviem etapais dėl būtinybės ES tęsti konsultacijas su Rusija.

- Kodėl ES su dabartine Ukrainos vyriausybe pasirašė tik politinę ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties dalį? Kada bus pasirašyta likusi šios sutarties dalis?

- Tai ES įsipareigojimas Ukrainai, reiškiantis, kad esame pasiruošę išpildyti pažadus bei tinkamu metu ir esant tinkamoms sąlygoms pasirašyti abi Asociacijos sutarties dalis. Tai aiškus ES ir Ukrainos suartėjimo signalas, atsižvelgiant į neteisėtą Rusijos įvykdytą Krymo užėmimą. Suskirstėme Asociacijos sutarties pasirašymą į dvi dalis. Šiuo metu planuojamas antrosios dalies pasirašymas. Ukraina pritaria, jog likusios sutarties dalies pasirašymas turi įvykti iš karto po prezidentinių rinkimų, kurie Ukrainoje vyks šių metų gegužės 25 d.

- Kas atsitiktų, jei rinkimų laimėtojas nepanorėtų pasirašyti šios sutarties?

- Žinoma, tai priklauso nuo Ukrainos. Derybose dėl Asociacijos sutarties dalyvavo dvi derybų šalys, todėl nuo jų abiejų priklauso, ar bus tęsiami abipusiai įsipareigojimai bei sutarties ratifikavimas. Tik nuo Ukrainos priklauso, ar ji išnaudos savo potencialą.

- Ar nemanote, kad tik vienos Asociacijos sutarties dalies pasirašymas galėtų sukelti situacijos Ukrainoje pablogėjimą? Ar nemanote, kad būtų išmintingiau palaukti naujosios Ukrainos vyriausybės?

- Nemanau, kad tai galėtų pabloginti situaciją Ukrainoje. Norėjome pateikti užklausą naujajam Ukrainos ministrui pirmininkui Arsenijui Jaceniukui, kuris išreiškė pageidavimą pasirašyti Asociacijos sutartį kuo greičiau. Be to, neabejoju naujosios Ukrainos vyriausybės teisėtumu. Paramą naujajam ministrų kabinetui išreiškė apie 85 proc. Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių. Tai reiškia, kad buvo surinkti konstitucinės parlamento, išrinkto per praėjusius parlamentinius rinkimus, daugumos balsai. Šiame balsavime taip pat dalyvavo ir dalis Regionų partijos narių.

- Čekijoje įvykusių debatų dėl Ukrainos metu, kai kurie politikai teigė, jog dėl naujosios vyriausybės balsavęs Ukrainos parlamentas kontroliuojamas Maidano kovotojų. Galbūt ES turėtų atsargiau reikšti paramą Ukrainos vyriausybei, nes tarp dabartinių Ukrainos ministrų yra ultradešiniųjų radikalų? Ar tokia situacija yra normali valstybėje, kuri oficialiai remia Ukrainos vyriausybę bei nurodo, kad ją pačią gali ištikti Ukrainos likimas?

- Visiškai teisinga būtų teigti, kad šis klausimas Čekijai yra labai reikšmingas. Prieiga prie objektyvios informacijos, kuria remiantis įmanoma formuoti politinį požiūrį, yra be galo svarbi. Rusijos skleidžiama propaganda dėl nacionalistų ir ekstremistų veiksmų visiškai neatspindi tiesos. Įvykiai Maidane truko ilgą laiko tarpą Ukrainos vadovams nededant jokių pastangų tam, kad būtų įvykdyti protestuotojų reikalavimai. Be to, neadekvati jėga buvo panaudota prieš protestuojančius asmenis mažiausiai tris kartus. Žinoma, tai sukėlė tam tik suradikalėjimą. Taip, Ukraina turi istorinės patirties, susijusios su nacionalistais, tačiau tokios pačios patirties turi ir kitos Europos valstybės. Svarbu tai, kad radikalių pažiūrų asmenys sudaro tik nedidelę ministrų kabineto dalį. Jokiais būdais negalima būtų teigti, jog nedidelis radikalų judėjimas vienokiu ar kitokiu būdu kontroliuoja Ukrainos parlamentą ar daro įtaką parlamentarų balsavimui, visa tai – propaganda, kurią taip dažnai skleidžia Rusijos žiniasklaida.

- Dėl kokių dar priežasčių Asociacijos sutarties pasirašymas buvo padalintas į dvi dalis?

Asociacijos sutartis – tai kompleksinis dokumentas, apimantis daugybę įsipareigojimų. Naujajai Ukrainos vyriausybei turėtų būti suteikta galimybė šiuos įsipareigojimus apgalvoti. Be to, mums reikia daugiau laiko tam, kad tęstume konsultacijas su Rusija.

- Ką apima šios konsultacijos?

Iš esmės šios konsultacijos susijusios su ryšiu tarp Glaudžios ir visapusiškos laisvosios prekybos sutarties, kurios viena iš esminių dalių yra Asociacijos sutartis, bei Rusijos vadovaujamos Muitų sąjungos. Konsultuojamasi dėl galimo Asociacijos sutarties poveikio kaimyninėms valstybėms bei kaimyninių valstybių kaimynėms.

- Gali susidaryti įspūdis, kad tai – diplomatinis Rusijos triumfas. Ilgą laiką ES nesutiko su galimu Rusijos įsikišimu į dvišales ES ir Ukrainos derybas.

- Leiskite patikslinti. Visada kvietėme Rusiją dalyvauti derybose dėl Asociacijos sutarties su Ukraina poveikio. Turėjome informacijos apie įvairius prieštaravimus, daugiausiai ekonomikos sektoriuje, todėl norėjome paneigti šias spekuliacijas, palaikydami dialogą su Rusija.

Praėjusių metų vasario mėn. Rusijos vyriausybė Maskvoje dalyvavo bendroje sesijoje su Europos Komisija (EK). Pirmą kartą turėjome galimybę aukščiausiu lygmeniu išaiškinti ryšį tarp Asociacijos sutarties ir Muitų sąjungos. Pasiūlėme šias diskusijas tęsti ir toliau. Norime įtikinti Rytų partnerystės valstybes, kad visada yra galimybė ir toliau plėtoti santykius su Rusija. Taip pat mes pasiūlėme glaudesnį bendradarbiavimą, siekiant harmonizuoti įstatyminę bazę tarp ES ir Eurazijos Sąjungos projekto. Iki pastarojo ES ir Rusijos viršūnių susitikimo nebuvome gavę teigiamo Rusijos atsakymo.

Rusija pageidavo trišalių derybų tarp ES, Ukrainos ir Rusijos, mes atsisakėme tokio siūlymo. Derybos dėl Asociacijos sutarties vyko tarp Ukrainos ir ES, nes sprendimas dėl šios sutarties pasirašymo turėjo būti priimtas dvišalių derybų keliu.

- Galbūt ES turėjo būti geriau pasirengusi tam, kas įvyko prieš Vilniaus viršūnių susitikimą bei iš karto po jo? Rusijos požiūris labai stipriai nustebino ES. Ar tai susiję su pasiruošimo trūkumu?

- Jei kalbate apie tai, jog mus nustebino Rusijos įsiveržimas į Krymą bei karinės parengties bei referendumas neteisėto užėmimo kontekste, manau, kad tai nustebino ne tik ES. Buvo pažeistas ne vienas tarptautinės teisės punktas.

- Ar nėra šiek tiek naivu manyti, jog Rusija bet kokiomis aplinkybėmis gerbs tarptautinę teisę net tokiu Rusijos užsienio politikai svarbiu klausimu kaip Ukraina?

- Ukraina – suvereni valstybė, kuri, remiantis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (EBPO) principais, turi savarankiškai priimti sprendimus dėl savo ateities. Derybos tarp ES ir Ukrainos buvo pradėtos reaguojant į Ukrainos užklausą sukurti pagrindą glaudesniam bendradarbiavimui.

Mes niekada nemanėme, kad Ukraina turėtų rinktis tarp Maskvos ir Briuselio. Asociacijos sutartyje nėra numatoma nieko panašaus. Tačiau Rusija atsisakė sėsti su mumis prie derybų stalo bei ėmėsi vienašališkų veiksmų, kai buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pranešė, jog nėra pasirengęs pasirašyti Asociacijos sutarties.

- Ar ES nenumanė, kokie galėtų būti tolimesni Rusijos veiksmai po atsisakymo pasirašyti Asociacijos sutartį?

- Žinoma, turėjome šiokios tokios informacijos. Gana aiškiai ir be užuolankų apie tai kalbėjome praėjusių metų rugpjūčio ir spalio mėn.

Tačiau neturėjome tikslios informacijos, kokių priemonių imsis Rusija, taip pat nežinojome, kokį poveikį tai turės Ukrainos ekonomikai, ypač rytinei šios valstybės daliai. Ši situacija susiklostė dėl to, kad V. Janukovyčius slėpė šią informaciją ne tik nuo mūsų, tačiau taip pat ir nuo pačių ukrainiečių.

- Kalbu ne tik apie prekybą, tačiau taip pat ir intervenciją į Krymą, nes to neįmanoma suplanuoti per dvi dienas – tam būtinas koordinavimas. Ar ES tai nekelia jokių minčių?

- Apie tai vertėtų pasikalbėti su saugumo ekspertu, tačiau norėčiau pažymėti, jog atsižvelgiant į tai, kad Kryme jau buvo tūkstančiai Rusijos karių, daug laiko planavimui neprireikė.

- Tačiau veiksmai buvo koordinuojami taip pat ir politiniu lygmeniu.

- Buvo signalų, kuriuos mes girdėjome, tačiau nebuvome linkę interpretuoti. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, prieš keletą metų pareiškęs, kad TSRS griūtis – didžiausia XX a. tragedija. 2008 m. Bukarešte įvykusio NATO ir Rusijos viršūnių susitikimo metu V. Putinas išsakė poziciją, kad Ukraina – dirbtinai suformuota valstybė.

Būtent V. Putinui į galvą atėjo Eurazijos Sąjungos idėja iš karto, kai tik Rytų partnerystės valstybėms buvo pasiūlyta galimybė derėtis dėl Asociacijos sutarčių. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, jog įmanoma plėtoti du integracijos projektus Europos žemyne, jei visos valstybės savanoriškai sutinka prie jų prisijungti. Tačiau šiuo metu sprendžiamas klausimas, ar šie du integracijos projektai turi konkuruoti tarpusavyje – juk tai keltų pavojų dėl galimų prekybinių ir politinių barjerų atsiradimo.

- Taigi ES dabar jau žino, ko siekia V. Putinas, ir ką šiam tikslui pasiekti jis jau padarė. Ar tai reiškia, kad ES pasirengusi tam, kad panašus scenarijus gali pasikartoti Moldovoje bei Gruzijoje, kurios šių metų birželio mėn. ketina pasirašyti Asociacijos sutartis?

- Jei klausiate, ar žinome, jog Rusija pasiruošusi pažeisti žaidimo taisykles, t.y. Helsinkio tarptautinės tiesės principus, sudarančius ES saugumo pagrindą, galiu atsakyti kad taip, mes jau tai žinome. Be to, būtent dėl šios priežasties ES šalių narių bei vyriausybių vadovai ėmėsi dviejų sankcijų etapų įgyvendinimo. Taip pat noriu pažymėti, jog ES pasirengusi imtis dar rimtesnių sankcijų, jei Rusija ir toliau vykdys šią politiką. Tokiu atveju bus imtasi ekonominių sankcijų, kurios turėtų daug reikšmingesnių pasekmių Rusijai.

- Ar tai reiškia, jog nesibaiminate galimo Ukrainos scenarijaus pasikartojimo Moldovoje ir Gruzijoje?

- Nesibaiminsiu dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Moldovą ar Gruziją, kai bus pasirašytos Asociacijos sutartys su šiomis valstybėmis. Ar to klausiate?

- Taip pat nebuvo manoma, kad bus įsiveržta ir į Ukrainą.

- Negalima tikėtis tokių veiksmų. Paprasčiausiai privalome priešintis tam iš esmės. Tikiu, kad Rusija tai puikiai supranta.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA