Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (2)
Rytų Partnerystė: ar kortų namelis sugrius?

Rytų Partnerystė: ar kortų namelis sugrius?

Prasidedant Lietuvos pirmininkavimui ES, buvo baisu, kad jis bus nuobodus ir niekas niekada nepastebės, kas gi buvo ta mažytė šalis, pusmetį stovėjusi už Europos Sąjungos vairo ir jį neva sukiojusi. Dabar jau aišku, kaip pirmininkavimo metu žaidžiamo žaidimo svarba ir varžovo gudrumas buvo įvertintas nepakankamai.

Stebint įvykius nuo tada, kai Lietuva perėmė pirmininkavimo ES vairą, susidaro vis stipresnis įspūdis, kad mes žaidžiame strateginį žaidimą su nematomu priešininku, bet nežinome, kad žaidimas neturi taisyklių. Be to, gana prastai prognozuojame varžovo strategijas, nes nesugebame jų apeiti iš anksto. Pagrindinis prizas – įtaka Rytų Partnerystės šalyse, dėl kurios ES (ir pirmininkaujanti Lietuva) varžosi su Rusija.

Įtampa pradėjo tvenktis iš karto po pirmininkavimo pradžios, ir panašu, kad jo kulminacija bus lapkričio 28–29 dienomis Vilniuje vyksiančiame trečiajame Rytų Partnerystės viršūnių susitikime.

Pirmąją Lietuvos pirmininkavimo ES pusę kortų namelyje iš šešių vadinamųjų Rytų Partnerystės šalių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos – vis dingdavo po kortą.

Pirmiausiai į socialinius tinklus buvo nutekinti gana atsipalaidavusių Lietuvos diplomatų asmeniniai pokalbiai telefonu apie Rytų Partnerystės šalis Armėniją ir Azerbaidžaną. Pokalbių turinys ir stilius negalėjo patikti nei vienai, nei kitai iš aptarinėtų šalių. Diplomatai neteko postų.

Tada Armėnija paskelbė apie ketinimus jungtis į Muitų Sąjungą su Rusija (taigi, atidėjo galimybes pasirašyti laisvos prekybos sutartį su Europos Sąjunga). Vėliau apie Muitų Sąjunga su Rusija prabilo ir Gruzija. Šiuo metu kryžkelėje atsidūrė pagrindinė korta, dėl kurios lošia ir Lietuva, ir Rusija – Ukraina. Planuota, kad ji Vilniuje Rytų partnerystės viršūnių susitarime pasirašytų asociacijos sutartį su ES. Dabar jau visiškai neaišku, ar tai įvyks.

Šalia šio kortų namelio vis silpnėjančiomis sienomis ugnis pakaitinama ir pačioje Lietuvoje. Dar vasarą pradėtas riboti lietuviškų produktų importas į Rusiją. O dabar pradėjo trūkinėti ir valstybės bei žiniasklaidos santykiai. Naujienų agentūrai BNS pranešus apie Valstybės saugumo departamento perspėjimą valstybės vadovams ir Seimo komitetams dėl galimų Rusijos informacinių atakų, teisėsauga nusitaikė į žurnalistus.

Likus tik kelioms savaitėms iki Rytų partnerystės viršūnių susitikimo, dėmesys buvo labai sėkmingai atitrauktas nuo svarbiausių pirmininkavimo ES užduočių ir nukreiptas į Lietuvos vidaus problemas.

Žaidimas eina į pabaigą. Tad belieka tik pasiskrudinti kukurūzų spragėsių, atsilošti kėdėje ir laukti lapkričio pabaigos. Įdomiausia dalis bus tada.

Parengė Vija Pakalkaitė

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA