Kol kas tai yra tik fantazija, tačiau ji gana reali ir greitu metu gali virsti realybe, todėl verta pagalvoti ir apie tai, kaip šie du politiniai, ekonominiai ir, galima sakyti, ideologiniai blokai sugyventų vienas kito kaimynystėje.

Rusija nori sujungti Euraziją

Prie Eurazijos Ekonominės Sąjungos projekto ištakų stovi Rusija. Yra du pagrindiniai dalykai, kurie verčia Maskvą galvoti apie tokį didelį ir ambicingą projektą. Visų pirma, yra nostalgija Sovietų Sąjungai, tiksliau tiems laikams, kai Maskva ne tik valdė 15 sovietinių respublikų, bet ir diktavo savo sąlygas pusei Europos. Kitaip sakant, Rusija labai norėtų grąžinti sau prarastą įtaką.

Kita priežastis – supratimas, kad ateitis priklauso dideliems politiniams susivienijimams. Šiuolaikiniame pasaulyje Rusijai dėl įtakos tenka konkuruoti ne tik su JAV, bet ir su Europos Sąjunga, kuri vos per kelis dešimtmečius pasiglemžė visą buvusią Rusijos įtakos zoną Rytų Europoje bei net įžengė į posovietinę teritoriją, priėmusi į savo gretas Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Paminėtoje situacijoje Rusijai tenka dairytis aplinkui ir kurti savo geopolitinį susivienijimą Nepriklausomų Valstybių Sandraugos, kuri tapo nevykusiu bandymu išsaugoti Sovietų Sąjungos kontūrus, pagrindu bei atsargiai dairytis toliau – į Rytus.

Du EES variantai 
Siūloma Eurazijos Ekonomikos Sąjungos vėliava (mesoeurasia.org)

Šiandien jau aišku, kad Rusija pradeda EES formavimą nuo jau veikiančios Muitų sąjungos, kuri be pačios Rusijos vienija Baltarusiją ir Kazachstaną. Prie Muitų sąjungos šiandien taip pat siekia prisijungti Kirgizija ir Tadžikistanas, o visai neseniai apie tokį ketinimą prabilo ir Armėnija. Šiuo požiūriu Eurazijos Ekonominė Sąjunga gimsta panašiai, kaip ir Europos Sąjunga: 1951 metais tarp Belgijos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Olandijos, Liuksemburgo, Prancūzijos ir Italijos buvo pasirašytas susitarimas dėl Europos anglies ir plieno susivienijimo, kuris tapo ES pirmtaku.

Pačioje Rusijoje nėra vieningos nuomonės, kaip tiksliai turėtų atrodyti EES. Vyrauja pozicija, kad Maskva po vieningu Eurazijos Ekonominės Sąjungos stogu turėtų pirmiausiai surinkti visas buvusias sovietines respublikas (išskyrus Baltijos šalis, kurios visą laiką buvo „kiek svetimos“ bei jau atiteko ES).

Tačiau kartais kalbama ir apie drąsesnį projektą – didžiąją Eurazijos Ekonominę Sąjungą, į kurią galėtų įeiti ne tik buvusios sovietinės respublikos, bet ir tokios valstybės kaip Kinija, Indija, Iranas ir pan.

Didžioji EES galėtų nušluostyti nosį ES ir JAV kartu sudėjus, tačiau vargu, ar Maskva sieks būtent tokios plačios sąjungos, nes jos rėmuose jau pačiai Rusijai gali atitekti „jaunesniojo brolio“ vaidmuo, o hipotetinis valdžios centras, ko gero, migruotų iš Maskvos į Pekiną ar Delį.

Mušis dėl Ukrainos

Rusijai labai svarbu, kad į busimą Eurazijos Ekonominę Sąjunga įeitų visos didžiausios buvusios sovietinės respublikos, pirmiausiai – Ukraina. Tačiau Kijevas šių metų lapkričio pabaigoje turi galimybę Vilniuje pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, kas priartintų Ukrainą prie ES. Tokia perspektyva Maskvos nedžiugina.

„Mušis dėl Ukrainos“ jau prasidėjo. Rusija taiko Ukrainai stiprų ekonominį spaudimą, siekdama „atkalbėti“ ją nuo suartėjimo su Europos Sąjunga. Maskva naudoja rimbo ir meduolio politiką, grasindama Kijevui, kad suartėjimas su Europos Sąjunga jam reikš didelius ekonominius nemalonumus, o prisijungimas prie Muitų sąjungos atneš daug naudos.

Tačiau „mušis dėl Ukrainos“ apima ne vien Maskvos ir Kijevo santykius. Rusija bando daryti spaudimą ir Lietuvai, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai ir palaiko Ukrainos suartėjimą su Europos Sąjunga. Numanoma, kad būtent dėl Ukrainos klausimo yra sustabdytas dalies lietuviškų pieno produktų eksportas į Rusiją bei jos pasieniečių taikomas preciziškas kiekvienos mašinos su lietuviškais numeriais patikrinimas.

Iš esmės, „mušis dėl Ukrainos“ yra pirmas rimtas Europos Sąjungos ir besiformuojančios Eurazijos Ekonominės Sąjungos interesų susikirtimas. Galbūt Briuselyje dėl to nesutiktų, tačiau atrodo, kad Maskva žiūri į šį reikalą būtent taip.

Kaip sugyventi?

Nėra abejonių, kad ES ir EES skirsis ir požiūriu į pagrindines vertybes. Europos Sąjunga nuo pat pradžių formavosi kaip laisvų ir demokratiškų valstybių susivienijimas, kuriame žmogaus teisėms ir laisvėms skiriama ne mažiau dėmesio, nei ekonominiams klausimams.

EES vadovautųsi kitais principais. Beveik visose jos potencialiose narėse šiandien yra įsitvirtinęs autoritarinis valdymas. Dar anksti kalbėti apie tai, kokie bus suformuoti Eurazijos Ekonominės Sąjungos valdymo organai, tačiau drąsiai galima numanyti, kad pagrindinius sprendimus EES priiminės neformalus šalių-narių prezidentų klubas, kuriame lemiamas balsas priklausys Rusijos vadovui.

Eurazijos Ekonominė Sąjunga grįs savo galią ištekliais. Sėkmingai įgyvendinus EES projektą Rusijai gali pavykti kontroliuoti ne tik savo energetinių išteklių pardavimą, bet ir dujų bei naftos eksportą iš Turkmėnistano ir Azerbaidžano (tačiau šias valstybes pirmiausiai dar reikia pritraukti į Muitų, o vėliau ir į Eurazijos Ekonominę Sąjungą).

Tokioje situacijoje Europos Sąjungai vis labiau teks grįsti savo galias ir ekonominius pajėgumus naujausiomis inovatyviomis technologijomis. Kad tai yra pati perspektyviausia strategija ES kalbama jau šiandien.

ES ir EES greičiausiai pavyks sugyventi viename kontinente gana taikiai – ypač, kai valstybės, kurios šiandien dar neapsisprendė, pasirinks savo orientyrus ir bandys suartėti su viena ar kita sąjunga. Iš kitos pusės, labai šiltų santykių tarp ES ir EES tikėtis neverta. Greičiausiai tarp šių geopolitinių darinių vyraus santūri šalta taika.

Ateitis artėja greitai

Kalbėti plačiau apie galimus ES ir EES santykius sunku vien dėl to, kad Europos Sąjunga yra mūsų dienų realija, o Eurazijos Ekonominė Sąjunga – projektas, kuris dar nėra įgyvendintas. Tačiau EES gali atsirasti Europos žemėlapyje greičiau, negu atrodo.

Pagal optimistines prognozes, Muitų sąjunga gali virsti Eurazijos Ekonomine Sąjunga jau 2015 metų sausio 1 d. Jei net ši prognozė neišsipildys, šiandien aišku, kad EES atsiradimas yra jau metų, o ne dešimtmečių, klausimas (žinoma, jeigu Rusija dėl kokių nors priežasčių nepraras intereso šiam projektui).

EES koncepcija daug kur kopijuoja ES principus. Pavyzdžiui, dar 2004 metais Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas pasiūlė pavadinti bendrą busimos sąjungos valiutą „eurazu“. Galvojama ir apie bendrą EES parlamentą, bet, kiek yra žinoma, tokiai idėjai priešinasi pats Kazachstano vadovas.

Straipsnio pradžioje aprašyta Eurazijos Ekonominės Sąjungos simbolika irgi kol kas nėra oficiali. Ją 2012 metais pasiūlė judėjimo „Jaunoji Eurazija“ vadovas Jurijus Kofneris. Jo manymu, tokioje vėliavoje susijungia spalvos simbolizuojančios Vakarus, kuriems J. Kofneris priskiria mėlyną spalvą, ir Rytus – raudona spalva. Violetinė vėliava atsiranda šioms spalvoms susiliejus, o auksinė žvaigždė simbolizuoja skirtingų tautų ir religijų susivienijimą.