Eurazijos ekonominės sąjungos kritikai teigia, kad tokiu būdu ketinama atgaivinti Sovietų Sąjungą bei nustatyti regioninę hegemoniją. Iš tiesų net jei Eurazijos ekonominė integracija ir buvo įkvėpta kokio nors modelio, labai tikėtina, kad šiuo modeliu tapo būtent ES. Kelias, kuriuo ėjo europiečiai, atrodo lygiai taip pat: nuo Muitų sąjungos, per Bendrą ekonominę zoną, prie pilnavertiškos ekonominės sąjungos – ES. Tačiau šiuo metu Eurazijos sąjungos atveju institucijų kūrimo procesas vystosi kur kas sparčiau nei ES atveju.
„The Financial Times“ išspausdintame Rusijos vicepremjero Igoriaus Šuvalovo straipsnyje teigiama, kad vertėtų pastebėti, kad tai nėra lenktynės. ES ėmėsi sąjungos kūrimo žymiai anksčiau, todėl jos atveju yra pasiekta daug didesnė integracija. Jau yra sudaryta Pinigų sąjunga, kuri Eurazijos sąjungos atveju kol kas dar nėra netgi svarstoma. ES žengė glaudesnės politinės sąjungos link, apie tai Eurazijos sąjungos atveju taip pat dar nėra nė kalbos.
Šioje stadijoje kalba eina tik apie ekonominę integraciją: laisvą prekių, kapitalo, paslaugų judėjimą bei bendrą darbo rinką. Muitinės kontrolė bei vidaus sienos likviduotos, prekyba auga, taip pat auga tarpvalstybinių komercinių įmonių skaičius. Vyksta techninių normų harmonizavimo procesas.
Vienas delikačiausių klausimų – tai viršvalstybinių institucijų steigimas, nes jos yra būtinos efektyvios ekonominės sąjungos gyvavimui. Eurazijos ekonominė komisija šiuo metu nepaprastai efektyviai bendradarbiauja su šalių vyriausybėmis. Tiesa, Muitų sąjungai priklausančios valstybės vis labiau bamba dėl šios komisijos priimamų sprendimų, tačiau tai tik įrodo faktą, jog ši komisija, kuriai vadovauja trys kiekvienos iš šalių narių ministrai, atstovauja visos sąjungos interesus.
Visos valstybės turi teisę kurti tokio tipo aljansus, kodėl gi to negali imtis Rusija ir šios šalies partnerės? Būtų netgi keista, jei Rusija ir kitos Eurazijos regiono valstybės praleistų galimybę pasinaudoti tokia proga. Šios valstybės glaudžiai susijusios tiek kultūrine, tiek ir ekonomine prasme – šių valstybių sąjunga reiškia stabilumą bei ekonomines galimybes. Armėnija ir Kirgizija jau dabar derasi dėl stojimo į Muitų sąjungą.
Kiekviena suvereni valstybė pati sprendžia, kaip turėtų elgtis. Toks pasirinkimas kartais būna labai nelengvas, tačiau Eurazijos ekonominė sąjunga ryžtingai juda į priekį. Eurazijos sąjungos sutartis bus paruošta jau šių metų gegužės mėn., tada valstybės narės ją aptars ir ratifikuos. Maskvai ir Briuseliui nederėtų kritikuoti vienas kito dedamų pastangų kuriant tokius prekybinius blokus. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad prieš 40 metų Sovietų Sąjunga labai skeptiškai vertino Vakarų Europos integraciją, ignoruodama visas šios institucijas. Ar tik šį kartą ES nepakartos Sovietų Sąjungos klaidų?
Svarbu tai, kad regioniniai prekybiniai blokai netapo vien ekonominėmis tvirtovėmis, skirtomis savo šalių narių apsaugojimui. Tokių blokų ryšiai labai svarbūs pasauliniam vystymuisi. Žinoma, tai nereiškia, kad santykiams tarp tokio pobūdžio blokų nebus būdingi ginčai – juk tiek Rusijai, tiek ir ES svarbi ekonominių interesų apsauga.
Tokio pobūdžio nuomonių skirtumai turi būti sprendžiami remiantis ekonomine analize. Ukrainos atveju, ekonominis ginčas su Rusija šios šalies ekonomikai neišeis į naudą. Tačiau atėjo laikas pripažinti, kad Ukrainos rinka yra pernelyg patraukli ir daug žadanti, todėl ES paprasčiausiai negali nemėginti pakreipti šios šalies orientacijos.
Prieš trejus metus Berlyne lankęsis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė pradėti plėtoti glaudesnius ryšius tarp ES ir Rusijos, kurie laikui bėgant galėtų tapti pagrindu laisvos prekybos zonos nuo Lisabonos iki Vladivostoko sukūrimui. Šio plano progresas ribotas, tačiau šiuo metu ši prognozė tapo netgi realesnė nei buvo tada.