Išėjo į naudą
Krizė vis tik išėjo į naudą. Dabar tiek spauda, tiek politikai atvirai ir be pagražinimų kalba apie situacijos sudėtingumą, bei valstybių skolos nepakeliamumą. Politikai nukabinę nosis pripažįsta ankstesniais metais padarytas klaidas ir plakdami save (bei savo reitingus) ieško išeities. Panašu, kad niekas nebeieško atpirkimo ožių Briuselyje. Atvirkščiai, yra kuriamas konsensusas, kad būtent Briuselyje glūdi galimybė atrasti tvarų susitarimą ateičiai.
Daugelis ekspertų pastebi, kad pasiūlytas euro zonos išpirkimo fondas yra tik problemų atidėjimas iki 2013 metų. Iki to laiko, Europa turi surasti realistišką ir išliekamąją vertę turintį sprendimą. Sprendimas turi vienu metu užtikrinti valstybių įsiskolinimo bei deficito tolygų mažėjimą bei paskatinti Europos konkurencingumą, inovaciją ir ekonomikos augimą. Šiame kontekste lengvų atsakymų nėra, bet norint matyti veikiančią Europą, reikėtų ją įgalinti.
Tai Europos šansas tapti patikima politine sąjunga (patikima rinkoms, JAV, Kinijai ar Indijai). Bet čia atsiranda rimta problema. Paryžiuje, Berlyne, Dubline, Atėnuose yra suprantama, kad “čekis”, išrašytas tik dėl alternatyvų stokos, tampa akstinu dar glaudesnei ES integracijai, tačiau ES piliečiai teisėtai kvestionuoja jos vertę ir kainą. Sprendimas skolintis tam, kad paskolintų Graikijai, nepatinka rinkėjams. Kanclerė Merkel pajuto tai stipriausiai pralaimėjusi rinkimus didžiausioje Vokietijos žemėje ir kartu praradusi daugumą Bundesrate. Taigi Europa vėl patenka į spąstus, kuriuose vyriausybės ir bankai šiandien pritaria Europos kompetencijos plėtrai, o piliečiai vis dar neturi aiškumo, kas jiems iš to.
Lengvo atsakymo kaip išspręsti šią problemą nėra. Tačiau dabartinėse diskusijose dėl “ES 2020 strategijos”, stabilumo ir augimo pakto ar ES biudžetinės perspektyvos reikia sumažinti skirtumą tarp politinės retorikos ir realistiškų įsipareigojimų. “ES 2020 strategija” žlugs, jei joje nebus svertų kryptingoms priemonėms užtikrinti bei sukontroliuoti jų veikimą. Maastrichto kriterijai turi būti “perkrauti”, nes dabartinėje situacijoje jie pamažu praranda savo reikšmę. Europos ekonominis bendradarbiavimas turi būti išplėstas, atsižvelgiant į poreikį plėsti bendrąją rinką bei stiprinti konkurencingumą. Europos kitų 5 metų finansinė perspektyva turi būti kuriama atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungai atėjo laikas turėti savo nepriklausomus resursus.
Turėtų patirties
Šie pasiūlymai aktualūs šiandien, bet nežinia ar išaušus 2013 metų sausio 1 dienai neteks raminti rinkų dar didesnėmis pinigų sumomis, nes sprendimas bus pasiklydęs Europos valstybių sostinėse. Demonstruojamas valstybių vadovų atsidavimas biudžeto disciplinai gali nesulaukti pirmųjų šalnų šiemet, o ką jau kalbėti apie 2013 metus. Įdomu ar tik neteks 2013 metais Europos Sąjungai pirmininkaujančiai trijulei – Airijai, Lietuvai ir Graikijai suvaldyti galimą krizės pasikartojimą. Antikrizinė trijulė turės apsčiai patirties, ką reiškia krizė, bet ar atsakymai į jos sprendimą bus vienodi – tai jau kitas klausimas. Pagyvensim, pamatysim.