„Kiekvienais metais kalbėdamas parlamente sakau, kad mano kaip užsienio reikalų ministro nuomone, mes turėtume prisijungti prie euro zonos. Vadovauju šiam procesui, politine prasme, mes norime tapti euro zonos dalimi“, - sausio 20 d. žurnalistams Briuselyje sakė R. Sikorskis.

„Mūsų nuomone, per artimiausią dešimtmetį prie euro zonos prisijungs visa tikroji ES, o mes norime būti jos dalimi“, - pridūrė jis.

Kaip rašo „Euobserver“, jis pripažino, kad lenkams turės būti pateiktos politinės, finansinės ir ekonominės priežastys, dėl kurių verta prisijungti prie euro zonos. Šioje šalyje prisijungimo prie euro zonos palaikymas krito nuo užfiksuoto 80 proc. rodiklio prieš penkerius metus iki 30 proc., fiksuojamo šiuo metu.

R. Sikorskis pastebėjo, kad prisijungimas prie euro zonos gali užtrukti šešerius metus, nes Lenkija šiuo metu nėra visiškai pasirengusi šiam žingsniui.

Idealiuoju atveju, euro zonai priklausančios valstybės turėtų gyventi pagal savo išgales, jose turėtų būti konkurencinga ekonomika ir žemos palūkanų normos.

Tačiau, R. Sikorskio teigimu, bet kokia politinė diskriminacija, kalbant apie aukščiausius ES postus, vien dėl to, kad Lenkija kol kas nėra 18 ES valstybių narių vienijančios euro zonos narė, būtų neteisinga.

„Jei dėl prasto euro zonos valdymo nebūtų pažeistas Stabilumo ir augimo paktas (SAP), Lenkija jau dabar būtų euro zonoje. Todėl manau, kad būtų šiek tiek nesąžininga bausti mus dėl savo pačių nuodėmių“, - sakė R. Sikorskis.

„Būtų šaunu, jei kažkam iš mūsų regiono [atitektų aukštas ES postas]. Dar nesame turėję galimybės užimti šių postų, todėl, manau, turėtų būti siekiama išsaugoti balansą“, - pridūrė jis.
Pats R. Sikorskis pareiškė, kad jį domintų ES užsienio politikos vadovo postas, kuris šiais metais taps laisvas.

„Nesu kandidatas į šį postą“, - paklaustas dėl šių pareigų atsakė jis. R. Sikorskiui pavyko išsisukti nuo tiesaus atsakymo į klausimą, ar jis sutiktų užimtų šį postą, jei jis jam būtų pasiūlytas.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad asmuo, perimsiantis šį postą iš dabartinės ES užsienio politikos valdovės Catherine Ashton, turėtų prisiimti atsakomybę už eurokomisarus tam, kad ES užsienio politika taptų efektyvesnė.

Tam pačiam elitiniam Oksfordo universiteto klubui kaip ir Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Davidas Cameronas priklausęs R. Sikorskis taip pat pamėgino apibrėžti neseniai įsiplieskusį konfliktą tarp Didžiosios Britanijos ir Lenkijos dėl imigrantų.

„Tikiuosi, tai jau praeitas etapas“, - kalbėdamas apie D. Camerono pareiškimą, jog imigrantai iš Lenkijos išnaudoja JK socialinio aprūpinimo sistemą, pareiškė jis.

R. Sikorskis paminėjo, kad JK užsienio reikalų ministras Williamas Hague’as jį supažindino su socialinio aprūpinimo sistemos pakeitimais, kuriuose R. Sikorskis neįžvelgė nieko, dėl ko reikėtų protestuoti.

Didesnį nerimą R. Sikorskiui kelia JK noras pakeisti ES sutartis. Tai reforma, kuri turėtų tapti pagrindu D. Camerono planams 2017 m. surengti referendumą dėl narystės ES.

„Kol kas dar neišgirdau JK siūlomų pakeitimų dėl to, kas jos netenkina ar kas, jos nuomone, turėtų būti pakeista“, - pareiškė R. Sikorskis.

„Lenkijai trūktų JK, jei iš išstotų iš ES. Mes manome, kad ES geriau su JK“, - sakė jis.

Pats R. Sikorskis atvirai ir teigimai atsiliepia apie ES sakydamas, kad šiuo metu ES apėmusios politinės negandos, pasižyminčios abejonėmis dėl demokratiškų vertybių paisymo ir antieuropietiškų partijų stiprėjimu, gali būti išspręstos atkuriant ekonominį augimą ir išrenkant gerus vadovus.

„ES taip pat turėtų suprasti, kokią reikšmę ji turi ES nepriklausančioms valstybėms. „Ar žvarbiu oru į gatves išėję ukrainiečiai neprideda tikėjimo tuo, ką mes vertiname kaip savaime suprantamus dalykus, tuo tarpu kiti galbūt apie tai drįsta tik svajoti? – samprotavo jis.

Tačiau R. Sikorskis atkreipia dėmesį į tai, kad Lenkijos netolimos praeities prisiminimai priverčia įžvelgti teigiamą pusę.

„Dvi lenkų kartos ilgai ir sunkiai kovojo, kad išsilaisvintų iš komunizmo bei prisijungtų prie Vakarų. Šis tikslas pasiektas, todėl turime tuo džiaugtis“, - patikino jis.