Norint išsklaidyti mitus, kad Baltijos jūros strategija yra „nereikšmingas“, “siauras” ar “savaeigis” pirmininkavimo prioritetas, reikėtų skirti daugiau dėmesio tiek viešinimui, tiek ir platesnėms diskusijoms dėl Baltijos jūros strategijos ateities, nes aiškios vizijos neturėjimas, kaip Baltijos jūros strategija turėtų vystytis ir ką turėtų duoti jos dalyviams, veikia Lietuvos interesus.
Baltijos jūros strategija – „nesvarbi“ ir „jai neskiriama pinigų“
Iš kur atsiranda „nereikšmingo prioriteto“ paradoksas? Gali atrodyti, kad strategija, kuri neturi savo biudžeto eilutės, specialių institucijų ir tik jai skirtų reglamentų, neturi ateities. Tačiau Baltijos jūros strategija, įkūrimo pradžioje vadinta tik ES eksperimentu, ne tik sėkmingai gyvuoja - jos pavyzdžiu seka kitos ES šalys narės, norinčios efektyviau bendradarbiauti Dunojaus, Adrijos ir Jonijos jūrų, bei Alpių makroregionuose.
Tiesa, kad Baltijos jūros strategijos įgyvendinimui neskiriamas atskiras finansavimas. Tačiau strategijos numatomiems projektams įgyvendinti naudojamos lėšos iš Europos Komisijos nurodytų ES programų, nacionalinės ir privataus sektoriaus lėšos. Taigi, įgyvendinant projektus galima gauti didesnį finansavimą, nei gautume jei Baltijos jūros strategijos nebūtų. Tačiau, jei strategijos įgyvendinimui naudojamos ES ir nacionalinių programų lėšos, vadinasi, piliečiai turi žinoti, kaip strategija vykdoma.
Šįmet, startuojant naujam ES daugiamečiam biudžetui, turime geresnes galimybes pasirengti efektyviam Baltijos jūros strategijos tikslų įgyvendinimui, tampriau susiejant juos su ES finansuojamomis programomis. Tai padaryti buvo sunkiau 2009 metais, kai strategija turėjo prisitaikyti prie jau suplanuotų ES išlaidų. Tačiau tam būtina, kad valstybės narės turėtų aiškią viziją, koks yra jų interesas strategijos vystyme.
Dar vienas mitas – Baltijos jūros strategija susijusi tik su aplinkosaugos klausimais. Baltijos jūros strategija išties atsirado iš nebeišvengiamo poreikio bendrai spręsti Baltijos jūros ekologines problemas – aplinkosaugos klausimai jau seniai nėra antraeiliai.
Gyvename prie vienos labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Būtina ne tik užkirsti kelią situacijos blogėjimui, bet ir imtis bendrų veiksmų situacijai gerinti. Baltijos jūros strategija suteikia bendradarbiavimo platformą tokiems veiksmams (taip pat įtraukiant ir ne ES šalis, kurios didele dalimi prisideda prie esamų ir iškylančių naujų ekologinių grėsmių). Bet Baltijos jūros strategija yra daug platesnė, susijusi su absoliučiai visomis regionui aktualiausiomis sritimis: energetika, transportu, tvarios ekonomikos vystymu, kultūrinių, akademinių ir žmogiškųjų kontaktų skatinimu, kova su nusikalstamumu.
Iš Komisijos pateikto vertinimo galima spręsti, kad makroregioninė plėtra gali tapti svarbia sanglaudos ES stiprinimo priemone, juolab, tokiu metu, kai ES ekonominio sąstingio yra priversta taupyti. Todėl Lietuvos interesai turi būti atspindėti regiono ekologinės, ekonominės ir infrastruktūrinės gerovės kontekste jau dabar.
EK kritika Baltijos jūros strategijos įgyvendinimui: už komplimentų – rimtos problemos
Nepaisant bendro teigiamo makroregioninių strategijų vertinimo, ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad esminė Baltijos jūros strategijos įgyvendinimo problema – pernelyg menkas nacionalinių vyriausybių ir visuomenės įsitraukimas. Tai aktualu tiek kalbant apie aktyvią lyderystę sutartose prioritetinėse srityse (pavyzdžiui, Lietuva koordinuoja transporto, tvaraus žemės ūkio, žvejybos ir miškininkystės bei tarptautinio nusikalstamumo sritis), tiek apie tai, kad dažnai valstybės narės paprasčiausiai nesiunčia savo atstovų į vykstančius susitikimus. Į Komisijos išsakytas pastabas ypatingą dėmesį turi atkreipti ne tik Lietuvos vyriausybė, ne paskutinis vaidmuo tekti turi ir savivaldybėms bei visuomeninėms organizacijoms, ypač aplinkosaugos srityje.
Lietuva pagrįstai Baltijos jūros strategiją pasirinko pirmininkavimo prioritetu, tačiau iššūkis Vyriausybei - aiški vizija, kokia yra Lietuva Baltijos regione ir kokia turi būti Baltijos jūros strategija. Būtinas didesnis skaidrumas, platesnės diskusijos, kad būtų galima atsiskaityti visuomenei. Kas prarandama pasyviai įgyvendinant Baltijos jūros strategiją? Kuo pasyviau dalyvausime, tuo mažesnę gausime bendradarbiavimo naudą projektuose ir tuo didesnė grėsmė, kad iš ES biudžeto lėšų bus finansuojami Lietuvai naudos neteikiantys projektai, o kai kuriais atvejais – mūsų interesams priešingi.