Lietuva lieka paskutinioji iš Baltijos valstybių trejeto, kuri dar neįgyvendino savo siekio prisijungti prie pinigų sąjungos.

Latvija nepasidavė 2009 metų skeptikams

Baltijos šalių konkurencijos elementas niekada taip ir neišnyko iš visuomenės pasąmonės. Nebyliai Latvija buvo apibūdinama kaip labiausia per krizę smukusi ir sunkiausiai atsigaunanti ekonomika. Iš tiesų, palyginti su prieškriziniu lygiu, Lietuvos BVP atotrūkis yra mažesnis nei Latvijos. Tačiau šalis sugebėjo paneigti skeptikų kalbas ir ne tik išsaugojo (titaniškomis pastangomis) stabilų latą, bet ir sugebėjo suvaldyti ūkio sąlygas taip, kad pirmiau už mažiau problemų turinčią Lietuvą tapo euro zonos nare.

Euras savaime negarantuoja ekonominės gerovės

Ką laimi Latvija ir kokią įtaką tai turės Lietuvai? Lietuva vis dar lieka be euro, ir tai – jokia ne tragedija. Kaip ir pats euras savaime nežada ekonominio gerbūvio. Tačiau mažoms atviroms ekonomikoms, kokios yra tiek Estija, Latvija, tiek ir Lietuva, užsienio kapitalo klausimas visada buvo ir liks svarbus. Užsienio investuotojo požiūriu lyginant dvi ganėtinai panašias ekonomikas, veikiausiai bus renkamasi turinti geresnių „kokybės“ kriterijų. Nepaisant to, kad euro stabilumas kelia abejonių tarptautinės finansų rinkos dalyviams, Rytų Europos šalims narystė pinigų sąjungoje vis tiek laikytina teigiamu, o ne neigiamu faktoriumi. Taigi, ateityje Lietuva gali pralaimėti Latvijai pritraukiant užsienio kapitalą. Be to, palankesnėmis taps ir užsienio prekybos sąlygos su Vakarų Europa, nes nelieka nepatogumų dėl skirtingų valiutų.

Pigesnis skolos aptarnavimas

Kitas svarbus elementas – nelieka valiutos rizikos ir devalvacijos grėsmės. Ir tai susiję ne tik su įvairių transakcijų kaina, bet ir su palūkanų normų aplinka. Nebelieka rizikos premijos virš palūkanų eurais ir tai savaime reiškia pigesnį skolinimąsi. O svarbiausia, kad galų gale tai reikš ir pigesnį valstybės skolos finansavimą – finansų rinkose tai turėtų sumažinti palūkanas. Jei ekonomika ir toliau bus „tvarkinga“, euro turėjimas netruks iššaukti ir geresnius užsienio skolos reitingus ir dar mažesnes palūkanas už skolą.

Kokia NEnarystės nauda?

Norėtųsi kiek kitaip pasukti klausimą dėl Lietuvos (ne)noro turėti eurą. Kokia mums nauda iš NEnarystės euro zonoje? Ryšiai su Vakarų Europa yra stiprūs ir jie mums pernelyg svarbūs, kad nutrūktų. Esame maža ir atvira ekonomika, ir šiandien vis tiek žaidžiame pagal euro taisykles. Nuosavos pinigų politikos neturime ir nepanašu, kad ketiname turėti greitu metu. O litas ir taip yra euras dėl galiojančio valiutų valdybos modelio. Lietuvai dėl Latvijos būsimos narystės reikėtų tik pasidžiaugti, net jei ir iš dalies pralaimėtume konkurenciją dėl kapitalo. Kad ir kaip būtų – euro turėjimą finansų rinkos laikys ekonominio stabilumo požymiu Baltijos šalių regione, ir tai žada palankių išorinių poveikių.