Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (40)
Purvini amerikiečių darbeliai

Purvini amerikiečių darbeliai

Edwardas Snowdenas išgyvena sunkų laikotarpį savo gyvenime. Artimiausiu metu jo laukia nelengva užduotis - surasti vietą pasislėpti nuo Jungtinių Amerikos Valstijų teisėsaugos. Julianui Assange'ui pavyko, gal pavyks ir jam. Tačiau šiuo atveju kaltinimai jam yra itin rimti, ypač dėl to, kad jis yra JAV pilietis. Jo buvusi darbovietė - Nacionalinė Saugumo Agentūra (NSA) - apkaltino savo buvusį informacinių technologijų specialistą valstybės paslapčių išdavimu. Tai yra rimčiausias kaltinimas JAV piliečiui šios agentūros istorijoje.

Bėgti Snowdeną verčia tai, kad praėjusio mėnesio viduryje jis vienam iš The Guardian žurnalistų atskleidė netikėtą ir skandalingą faktą - JAV Nacionalinė Saugumo Agentūra, bendradarbiaudama su Didžiosios Britanijos (taip taip!) saugumo tarnybomis, šnipinėja Europos Sąjungos valstybes. Konkrečiai toks šnipinėjimas apėmė keletą veiklų (iš tų, kurios jau dabar yra žinomos): nurodymus privačioms kompanijoms (tokioms kaip Google, Facebook, Yahoo ir kt.) atskleisti asmeninius ES piliečių duomenis, pasiklausymo įrangos instaliavimas ES ambasadoje Vašingtone bei įsilaužimas į vidinius ES institucijų kompiuterių tinklus. Iš turimų žinių apie NSA veiklą yra akivaizdu, kad tai nėra pavieniai veiksmai.

Mūsų (ES) pagrindinis strateginis partneris pasaulyje turi gerai išvystytą Europos valstybių šnipinėjimo sistemą. Po tokių žinių natūraliai kyla klausimas - kokios yra šio šnipinėjimo priežastys? Baimė? Noras kontroliuoti? Kitas klausimas - ar apskritai tarptautiniuose santykiuose galima kuo nors pasitikėti? Ilgai (nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos) tikėjome, kad taip. Pastarieji įvykiai vis tik rodo, kad pasitikėjimu ir bendryste grįsti valstybių santykiai greičiausiai neegzistuoja.

Europos didžiosios šalys ir ES institucijos - įniršusios, bet Obama ramus

Iš karto po to, kai į viešumą iškilo nemalonios žinios apie juodus JAV šnipinėjimo darbelius, Europos lyderiai vieningu balsu pradėjo prašyti JAV Vyriausybės pasiaiškinimų. Prancūzijos Prezidentas Francois Hollande paprašė JAV Vyriausybės nedelsiant nutraukti bet kokį neteisėtą informacijos gavimą. Jis taip pat pagrasino, kad nesulaukus raštiškų pasiaiškinimų dėl susidariusios situacijos gali būti stabdomos JAV ir ES derybos dėl transatlantinio laisvos prekybos susitarimo.

Vokietijos Kanclerė Angela Merkel taip pat reagavo nedelsiant. Jos spaudos tarnyba išplatino itin ugningą spaudos pranešimą, kuriame teigiama, kad "draugų šnipinėti negalima" ir kad JAV patvirtinus jai mestus kaltinimus pasitikėjimas tarp Europos valstybių ir JAV ženkliai susilpnės. Primindama, kad "Šaltasis karas jau seniai pasibaigė", Merkel pareiškė artimiausiu metu paskambinsianti tiesiogiai JAV prezidentui Barackui Obamai ir paprašysianti jo pasiaiškinti.

ES institucijų pareigūnai taip pat netyli. Suprantama - ES institucijos, atrodo, buvo šnipinėjamos intensyviausiai. Už teisingumą bei pamatines teises atsakinga Komisarė Viviane Reding paprašė JAV ir D.Britanijos vyriausybių nedelsiant atsiųsti raštiškus pasiaiškinimus. Ji buvo ypač susirūpinusi esamais įrodymais, kad NSA šnipinėjo ne tik vyriausybes, bet ir paprastus ES piliečius. Tai buvom daroma nurodant privačioms interneto kompanijoms pateikti visus turimus duomenis apie konkrečius asmenis. Blogiausia tai, kad JAV, atrodo, tokius duomenis naudojo ne tik savo saugumo tikslams - ieškant nusikaltėlių - bet ir platesnei ES valstybių kontrolei vykdyti.

Vieninga žinutė iš Europos lyderių bei aukštų ES institucijų pareigūnų signalizuoja vieną pagrindinę emociją - nusivylimą. Liūdna. Ilgai galvojome, kad JAV ir ES yra tokios artimos partnerės, kad joks didesnio masto šnipinėjimas yra neįmanomas. Deja, klydome. Iš dabar jau surinktų įrodymų yra akivaizdu, jog NSA šiuos duomenis naudojo ne tik ieškomų teroristų susekimo tikslais, bet ir nuolatinei Europos valstybių kontrolei vykdyti. Tai patvirtina didelės dalies diplomatų ir akademikų įsitikinimus, kad tikras ir nuoširdus pasitikėjimas tarp valstybių nėra įmanomas.

Tuo tarpu JAV Prezidentas Barackas Obama į kaltinimus reagavo gana ramiai, nors kol kas ir nedavė oficialaus atsakymo. Lankydamasis Tanzanijoje Obama į savo kalbą įtraukė keletą pastebėjimų dėl pastarųjų įvykių. Jis patvirtino pateiksiantis Europos valstybėms visą jų prašomą informaciją, tačiau taip pat pareiškė, kad "visos valstybės elgiasi taip pat." Jo nuomone, kiekvienos pasaulio šalies, įskaitant Europos valstybes, žvalgybos organizacijos stengiasi gauti "papildomos informacijos", neprieinamos formaliuose ir neformaliuose pokalbiuose. Taip jis patvirtino seną vadinamųjų "realistų" (teorinės mokyklos tarptautiniuose santykiuose) teiginį: tarptautinėje arenoje gali pasitikėti tik pats savimi.

"Realistų" akademikai jau švenčia pergalę

Tarptautiniuose santykiuose yra dvi labiausiai įsitvirtinusios valstybių interesų aiškinimo teorijos: konstruktyvizmas (idealizmo atmaina) ir realizmas. Konstruktyvistai pastaruoju metu buvo pakilime. Vienos iš jų atšakų teigimu, bendradarbiavimas sugeba pažaboti valstybių grobuoniškus instinktus. Sukūrus tam tikras institucijas ir būdus nuolat bendrauti valstybės nustoja bijoti (ar ta baimė bent sumažėja) viena kitos ir pradeda sąveikauti santykinai draugiškai. Tuo tarpu kita teorinė mokykla, besidžiaugusi intelektualine vienvaldyste bent jau iki dvidešimto amžiaus vidurio - realizmas - teigia, kad vienintelis valstybių tikslas yra siekti kuo didesnės galios (arba kuo didesnio saugumo, priklausomai nuo atšakos) ir jos niekada netampa iš tiesų draugiškos kitoms valstybėms.

Šis šnipinėjimo skandalas neabejotinai paremia pastarąjį požiūrį - niekuo negalima iki galo pasitikėti. Ir tą nedelsiant užuodė lyderiaujantys realistų akademikai. Vienas žymiausių iš gyvų jų atstovų, Harvardo profesorius Stephen Walt, savo bloge nedelsiant išspausdino tekstą, pavadintą "Taip, Virginia: mes šnipinėjame savo artimiausius sąjungininkus". Pačioje straipsnio pradžioje autorius padėkoja NSA už tai, kad ji visiems rožinius akinius dėvintiems diplomatams ir mokslininkams priminė apie tai, jog tarptautinė arena yra negailestinga ir niekada nesibaigianti kova tarp valstybių. Taip pat jis patarė visiems europiečiams, kurie bijo, kad jų Facebook duomenys pateko į NSA rankas, nenusiminti - jų vyriausybės daro lygiai tą patį.

Stephen Walt savo aukščiau minėtame straipsnyje nueina labai toli - jis pareiškia, kad transatlantinė bendruomenė tarp JAV ir ES neegzistuoja jokia reikšminga prasme. Ir dar daugiau - neegzistuoja netgi Europos bendruomenė, o ES yra sudaryta iš nacionalinių valstybių, kuriose pastaruoju metu vis labiau reiškiasi tautiniai jausmai ir nepasitenkinimas ES, kuris gali šią Sajungą išardyti. Todėl jo atsakymas į klausimą, ką dabar darys ES yra toks - nieko ypatingo. Tiesiog šiek tiek pašnekės, kad nuramintų savo rinkėjus, ir nutils, nes "neturi stipraus politinio stuburo" (kaip "niekada ir neturėjo").

Apie Edwardą Snowdeną sukurs filmą?

Liūdniausiai šioje situacijoje sekasi Edwardui Snowdenui. Greičiausiai apie jį, kaip ir apie WikiLeaks įkūrėją Julianą Assange'ą, Holivudas sukurs filmą. Tačiau nepaisant tarptautinio populiarumo jam gali prireikti dar labai ilgą laiką slėptis nuo JAV specialiųjų tarnybų. Šis save kovotojų už žmogaus teises laikantis buvęs NSA darbuotojas politinio prieglobsčio jau paprašė daugiau nei 20-yje pasaulio valstybių. Kol kas dar neaišku, ar kas nors jį priims. Vis tik su JAV pyktis niekas nenori.

Dabar Snowdenas vieši Rusijoje, kur Prezidentas Vladimiras Putinas neseniai patvirtino - "Snowdenas nepadarė jokių nusikaltimų Rusijoje, todėl yra laisvas žmogus ir nebus suimtas." Tačiau ilgalaikis Rusijos vadovas pridėjo ir savo sąlygų - Rusijos svečias savo viešnagės metu turėtų susilaikyti nuo bet kokių prieš "partnerius amerikiečius" nukreiptų veiksmų. Putinas taip pat patvirtino, kad neišsiųs Snowdeno į JAV ir leis jam pačiam pasirinkti kitą pasaulio šalį, kurioje norėtų apsilankyti. Trumpai tariant, ateities Holivudo filme apie Edwardą Snowdeną dar bus naujų įdomių posūkių. O kol kas tarptautinės politikos žinovai gali džiaugtis, kad gali šią įdomią situaciją stebėti realiu laiku.

Parengė Mantas Pupinis

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA