Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vyresnysis analitikas Marius Laurinavičius teigia, kad V.Janukovyčius šį žaidimą jau pralaimėjo, o Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartis su Ukraina greitu metu gali būti pasirašyta.

- Kas naudingiau Ukrainai: Muitų Sąjunga ar Asociacijos sutartis?

- Ukrainai akivaizdžiai yra naudingiau Asociacijos sutartis ir tai nėra politiniai lozungai. Pagrindinis Ukrainos oligarchas Rinatas Achmetovas yra pasidaręs dvi atskiras studijas po 500 puslapių.

Vieną, kas būtų jo kompanijoms, jeigu pasirašytų Asociacijos sutartį. Kitą, jeigu įstotų į Muitų Sąjungą. Ten akivaizdžiai įrodyta, kad Asociacijos sutartis yra naudingiau ilgalaikėje perspektyvoje. Jeigu imti trumpalaikę perspektyvą ir daryti prielaidą, kad Rusija būtų įgyvendinusi grasinimus, tai jo įmonės būtų nukentėjusios nuo sankcijų.

- O kuo naudingiau?

- Čia pirmiausiai yra kalbama apie ekonominę naudą. Patys ukrainiečiai sako, kad jiems yra svarbiau ne Europos Sąjungos rinka, o tai, kad įgyvendinę europietiškus standartus, jie galėtų prekiauti su visu pasauliu. Tada jų prekės būtų su Europos Sąjungos kokybės ženklu. Jie nelabai tiki, kad greitai galėtų užimti Europos Sąjungos rinką. Bet turėdami tą sutartį ir įgyvendinę visus europietiškus standartus, galėtų prekiauti su visu pasauliu.

Kita nauda, kuri pačioje Ukrainoje mažiausiai aptariama, yra reformos. Sutartis priverstų Ukrainą daryti reformas, kurios valstybei yra būtinos, kad ji vystytųsi, pasiektų aukštesnį lygį. Toje sutartyje visos normos yra įpareigojančios, jos priverstų valstybę reformuotis, ko pati Ukraina dabar nedaro.

Dabar Ukraina nepasirinko nei vienos, nei kitos pusės. Nei Laisvosios prekybos sutarties, nei Muitų Sąjungos. Ką tai reiškia jos santykiams su Europos Sąjunga ir Rusija?

V. Janukovyčius pabandė žaisti seną ukrainietišką balansavimo žaidimą tarp Europos Sąjungos ir Rusijos. Mano giliu įsitikinimu, Ukraina Laisvosios prekybos sutartį su Europos Sąjunga tikrai pasirašys, klausimas tik kada. Dabar daugiausiai galimybių, kad tai įvyks jau po 2015-ųjų prezidento rinkimų. Nors neatmesčiau varianto, kad bus pasirašyta anksčiau. Tai, kas įvyko, yra ne kažkoks geopolitinis lūžis, ne Ukrainos pasirinkimo reikalas, o grynai asmeninis Ukrainos prezidento žaidimas, dėl savaip suvokiamų asmeninių interesų. Mano galva jis neteisingai įvertino net savo paties interesus. Tai, kad jis nepasirašė sutarties, jį susilpnino politiškai.

- O ar įmanomas toks variantas, kad Ukraina pasirinktų ir Laisvosios prekybos sutartį, ir glaudesnį bendradarbiavimą su Muitų Sąjunga?

- Šie reikalai politiškai mistifikuojami. Galbūt kai kas iš nesupratimo skelbia tokias idėjas. Iš principo, tai yra dvi konkuruojančios erdvės. Bet praktiškai, tai visiškai skirtingos techniniu požiūriu erdvės. Jų suderinti negalima. Negali būti vienu metu vienoje sąjungoje ir kitoje. Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartis paremta Europos Sąjungos teise. Tai reiškia, jeigu Ukraina pasirašo tą sutartį, ji savo nacionalinėje teisėje įtvirtina didžiulę dalį Europos Sąjungos teisės. Tai nesuderinama su Muitų Sąjungos teisės normomis.

Kitas dalykas, kas yra iš dalies specialiai mistifikuojama pačioje Ukrainoje, kad tai kažkokiu būdu sutrukdys prekybai su Rusija. Pasižiūrėkime Lietuvos pavyzdį. Mes esame 10 metų Europos Sąjungoje. Kas yra vienas svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių? Rusija. Mums niekas netrukdo prekiauti su Rusija. Nereikia painioti Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties su negalėjimu ar, kad tai kažkaip užkerta kelią prekiaut su Rusija.

- Teigėte, kad V. Janukovyčiaus pasirinkimas yra žaidimas. Kaip manote, ko V. Janukovyčius iš tiesų tikėjosi iš Rusijos ir ką jis gavo? 

- Reikia turėti galvoje, kad V. Janukovyčiui svarbu ne Ukrainos interesai, o jo asmeninė valdžia ir asmeninis politinis likimas. V. Janukovyčiaus žaidimas buvo kuo brangiau parduoti savo parašą arba nepasirašymą. Čia įvairiai galima vertinti. Jeigu vertintume paviršutiniškai, galima būtų sakyti, kad V. Janukovyčius sugebėjo parduoti savo parašą, nes po to jis nuvažiavo į Rusiją, kur pasirašė gerai žinomus susitarimus dėl 15 milijardų dolerių paskolos ir mažesnių dujų kainų. 15 mlrd. dolerių pirmiausia yra paskola, tai nėra kažkokia dovana Ukrainai. Pirmos dalies palūkanos yra 5 proc. Vertinant, ką Ukraina galėtų pasiskolinti rinkoje, tai yra pakankamai mažai. Rinkoje Ukraina būtų priversta skolintis, jeigu apskritai jai kas nors dar skolintų, už beveik dvigubai didesnius procentus.

Kita vertus, Ukraina derėjosi su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF). Bet TVF iškėlė sąlygas, kurias galima būtų apibūdinti kaip reformų Ukrainoje sąlygas. Ukrainos valdžia su tuo nesutiko ir derybos niekuo nesibaigė. Jeigu 15 mlrd. Ukraina būtų pasiskolinusi iš TVF, palūkanos būtų dvigubai mažesnės negu Rusijos. Šioje vietoje V. Janukovyčius atsisakė reformų ir gavo palūkanas, kurios yra dvigubai didesnės negu galėjo gauti iš TVF.

Antras dalykas, Rusija įgavo didžiulius svertus veikti tiek Ukrainos politiką, tiek ekonomiką. Jeigu tie 15 mlrd. bus paskolinti, Rusija kontroliuos didžiąją dalį Ukrainos užsienio skolos. Kai kurių ekspertų vertinimų, iš esmės turės galimybę spręsti, skelbti Ukrainai bankrotą ar neskelbti. Tai yra didžiulė poveikio priemonė šaliai.

Dėl dujų kainų yra labai paprasta. Ukraina per praėjusius metus turėjo iš Rusijos nupirkti 28 mlrd. kubinių metrų dujų iš „Gazprom“. Spalio mėnesio duomenimis, realiai iš „Gazprom“ Ukraina nupirko tik apie 11 mlrd. Tai beveik dvigubai mažiau nei jie patys planavo. Kitą dalį iš „Gazprom“ nupirko oligarcho V. Firtašo kompanija. Dabar Ukraina susitarė dėl 268,5 dolerių (už 1 000 kubinių metrų, - red. pastaba). Bet V. Firtašo kaina, kurią jis turėjo du mėnesius prieš susitarimą tarp V. Putino ir V. Janukovyčiaus buvo 260 dolerių. Rusija jau pardavinėjo didžiąją dalį dujų Ukrainai per V. Firtašo kompaniją už dar mažesnę kainą, negu jie dabar susitarė.

Kalbant apie taktinę prasmę, Ukraina yra beveik įgyvendinusi tai, ko mes Lietuvoje net esame neįgyvendinę. Turiu omenyje trečiąjį energetikos paketą, kurio esmė – visiškai liberalizuoti dujų rinką. Faktine prasme dujų rinka Ukrainoje yra liberalizuota. Tai reiškia, kad susitarimas dėl dujų yra naudingas ne Ukrainai, o „Gazprom“. Kitaip „Gazprom“ būtų praradęs tą Ukrainos rinką, kuri jai labai svarbi. Ukraina iš tų susitarimų su Rusija tikrai nieko neišlošė. O Rusija išlošė visai nemažai.

- O ar žaidžiant tokius žaidimus Ukraina ir V. Janukovyčius nerizikuoja prarasti bet kokią pagarbą ne tik iš ES, bet ir likusio pasaulio akyse?

- V. Janukovyčiui nelabai svarbu. Jam svarbi asmeninė ateitis ir interesai, o ne Ukraina. Antras dalykas dėl Ukrainos: ir taip, ir ne. Lietuva pirmininkaudama Europos Sąjungai sugebėjo pakeisti nuomonę apie Ukrainą iš „ar Ukraina apskritai verta tos Asociacijos sutarties“ į „ar mes galime prarasti Ukrainą?“. Mes – tai Europos Sąjunga. Prieš pusę metų Vakarai ir net pati Europos Sąjunga į Ukrainą taip ir žiūrėjo. Dėl to Europos Sąjunga yra kritikuojama, kad ji net nebandė žaisti geopolitinio žaidimo, nesistengė Ukrainos priversti pasirašyti sutartį. JAV irgi pakankamai atsainiai žiūrėjo į daugelį dalykų.

Jeigu pažiūrėtume, kaip dabar vertinamas V. Janukovyčius asmeniškai, tai aišku, tas vertinimas yra labai negatyvus. Su juo niekas nenori kalbėti. Ne tik su juo, bet ir su dabartine valdžia. Po Vilniaus viršūnių susitikimo pasauliui atrodo, kad Ukraina yra žymiai svarbesnė. Pasauliui staiga atsivėrė akys, kad Rusija gali vėl pasiimti Ukrainą.

- Kaip Jūs prognozuojate, kas laukia V. Janukovyčiaus?

- Labai sunku dabar prognozuoti. Manau, kad V. Janukovyčius tą žaidimą jau pralaimėjo. Per rinkimus jis bus gerokai labiau priklausomas nuo oligarchų. Tai reiškia, kad oligarchų įtakos susigrąžinimas prasidėjo, ir kuo toliau, tuo labiau stiprės. Viena iš aktyviai keliamų versijų ir, susidarau įspūdį, kad paremta žvalgybiniais duomenimis, jog V. Janukovyčius gali neiti į 2015 metų rinkimus ir bus ieškoma jo statytinio. Kol kas nelabai tikiu, bet ji (versija – red. pastaba) intensyviai sklando. Manau, kad jis kabinsis į valdžią iki paskutinio. Bet ar gali laimėti rinkimus be aiškaus klastojimo? Manau, kad tikrai ne. Apklausos prieš Vilniaus viršūnių susitikimą rodė, kad jis į antrą turą būtų išėjęs. Bet antrame ture akivaizdu, kad visi trys pagrindiniai opozicijos lyderiai lenkia V. Janukovyčių vos ne dvigubai. Dabar V. Janukovyčius akivaizdžiai mobilizavo savo elektoratą. Netgi kai kuriais duomenimis jis pirmą turą laimėtų. Bet problema yra antras turas, kur jis pralošia visiems. Tai, kad jis nepasirašė, tai daliai Ukrainos, kuri norėjo Asociacijos sutarties, praktiškai reiškia, kad jie ko gero jokiu būdu nebalsuos už V. Janukovyčių.

Prieš Vilniaus viršūnių susitikimą tų žmonių buvo nuo 53-60 %. Reiškia, didesnė pusė ukrainiečių norėjo pasirašymo ir jie tikrai jam neatleis. Jeigu būtų pasirašęs, jis būtų galėjęs laimėti 2015 metų rinkimus. Dabar, aš manau, kad jis be klastojimų to padaryti negali.

O ar gali su klastojimais – irgi didelis klausimas. Reikia turėti galvoje oligarchų interesus, kurie tikrai nenorės jam padėti šitoje vietoje, nes jie jaučia grėsmę. Kitas dalykas kova prieš jį yra prasidėjusi. Visa žiniasklaida yra kontroliuojama ne V. Janukovyčiaus, o oligarchų. Tie veiksniai rodo, kad jis vargiai gali laimėti 2015 metų rinkimus. Aišku, įvairių dalykų gali įvykti, bet aš sunkiai tą įsivaizduoju.