Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Politologas: žvalgyba – tai lyg apatiniai

Politologas: žvalgyba – tai lyg apatiniai

Mažai tikėtina, kad Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vadovų ir vyriausybės susitikimo bandymai panaudoti sekimo programos „Prism“ skandalą ginčų dėl duomenų apsaugos pastiprinimui bus sėkmingi, teigia Briuselyje įsikūrusio Europos tarptautinio politinės ekonomikos centro (ECIPE) direktorius Hosukas Lee Makijama.

Politologas įsitikinęs, kad duomenų apsaugos paketas liks siūlymo dėl vieningos telekomunikacijų įmonių rinkos šešėlyje.

Kodėl, Jūsų nuomone, skaitmeninės erdvės klausimai tapo svarbiausiomis susitikimo temomis?

Tai pirmasis tokio tipo viršūnių susitikimas. Šis klausimas – prioritetinis tiek Europos Komisijoje (EK), tiek ir Europos Taryboje (ET). „Debesų kompiuterija“ ir duomenų saugumo klausimai vertinami „Prism“ sekimo programos šviesoje. Mano nuomone, vieninga telekomunikacijų rinka – tai lengviausias sprendimo būdas, jis turi stiprų politinį palaikymą, tiesioginę vertę vartotojams, mažiau nei 3 proc. telekomunikacijų sektoriaus apyvartos tenka ES vidaus prekybos rinkai, o tai reiškia, kad vieningos rinkos nėra. Tarp kai kurių telekomunikacijų operatorių yra atvirų susitarimų dėl nesikišimo į viena kitos rinkas. Jei tarptinklinio sujungimo mokestis bus panaikintas, operatoriai bus priversti sudaryti panašias į oro linijų bendrovių sąjungas, kurios skatins juos jungtis ir dirbti kartu.

Kuo operatoriai pakeis pajamas, gaunamas iš tarptinklinio sujungimo mokesčių?

Tarptinklinis mokestis atspindi kainą. Jei daugybė mobilaus ryšio vartotojų naudojasi paslaugomis kitoje rinkoje, šią kainą operatoriams tenka pasidalinti. Jei toks susitarimas bus sustabdytas, teks kontroliuoti pajamas abejuose galuose. Taigi, pavyzdžiui, Kroatijos mobiliojo ryšio operatorius Vokietijoje atspindi savąją vertė ir vertę operatoriui Vokietijoje. Jei jiems nebebus leista išlaikyti balansą, tai skatins juos susijungti, nes tokiu atveju kaina ir pajamos išliktų vienoje įmonėje. Tai sukurtų didesnę rinkos koncentraciją, tačiau tik pasienio teritorijose, kas niekaip nepaveiktų konkurencingumo.

Ar yra ES šalių narių, norinčių apsaugoti savo telekomunikacijų operatorius?

Didžiosios telekomunikacijų bendrovės turi prieigą prie ES valstybių narių reglamentuojančių institucijų, todėl siūlymas įkurti ES tinklą reglamentuojančią instituciją, pavaldžią Briuseliui, būtų beprasmiškas.

Ar yra kitų ginčytinų klausimų dėl telekomunikacijų paketo, kuriuos verta pažymėti?

Antraeiliai klausimai dėl tinklo neutralumo taip pat galėtų būti prieštaringi, nes kai kurių ES šalių narių įsitikinimu, EK nuėjo per toli arba nepakankamai toli. Esminis klausimas kyla dėl to, ar prasta situacija rinkoje priklauso nuo vartotojų, ar nuo įstatymų.

Kaip vertinate čia vykstančią diskusiją duomenų apsaugos klausimu?

Duomenų privatumo tema ypatingai prieštaringa. Esu įsitikinęs, kad ET teks rinktis, kurį siūlymą svarstyti toliau – telekomunikacijas ar duomenų apsaugą. Mano nuomone, toliau turėtų būti svarstomas telekomunikacijų paketas. Vien pradėjus reikalauti iš užsienio internetinių kompanijų duomenų lokalizavimo Europoje, žmonės nepradės galvoti apie pasekmės. Atlikau tyrimą EK ir Jungtinės Karalystės (JK) pateiktų duomenų pagrindu tam, kad išsiaiškinčiau, koks galėtų būti to poveikis. Paaiškėjo, kad BVP nukristų mažiausiai 0,3 proc., nes nutraukiant duomenų tiekimą kiltų ES gamybos bei paslaugų pramonės kainos. 

Ar manote, kad siūlymas didinti ES „debesų kompiuterijos“ pajėgumą bus sėkmingas?

ES nėra „debesų kompiuterijos“ verslui palankios aplinkos. Prieš dešimt metų ES ekonomika turėjo šansą tapti produktyvia internetinio tinklo tiekėja, išpūstų paslaugų tiekėja ar sutelkti dėmesį į infrastruktūrą. Pasirinkome infrastruktūrą, buvo daugybė priežasčių, susijusių su kultūra ir verslo klimatu, dėl kurių buvo priimtas sprendimas ne interneto naudai.

Ar tai reiškia, kad optimistiškai žvelgiate į duomenų apsaugos reglamentavimo galimybes?

Susidariau įspūdį, kad ET gali pareikalauti ES teisingumo komisarės Viviane Reding pateikti naują siūlymo projektą, tuo tarpu EP pozicija ir toliau neturi vieningos nuomonės. Ar šios pozicijos gali būti suderintos? Manau, kad net jei Prancūzija ir panašiai nusiteikusios ES valstybės pasiduos laisvosios prekybos šalininkėms, tokioms kaip JK ir Švedija, EP vis tiek liks neišspręstų klausimų. Skirtingai nuo „Tobino mokesčio“, duomenų apsaugos reglamentavimo klausimas nėra pakankamai ištyrinėtas, kas kelia daugiausiai nerimo. 

Ar idėja imtis veiksmų kovai prieš „Prism“ programos sukeltą skandalą nesulaukė palaikymo?

Raginimai imtis priemonių dėl „Prism“ skandalo pirmiausiai pasigirdo iš institucijų, kurios neturi žvalgybos tarnybų. Žvalgyba – tai lyg apatiniai. Visi juos dėvi, tačiau nėra priimta juos rodyti. Problema yra ta, kad EP neturi žvalgybos tarnybos, todėl jis ir pyksta.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA