Michaelis Cashmanas – Europos Parlamento (EP) grupės gėjų ir lesbiečių teisėms ginti pirmininkas.

- Kaip EP reaguoja į Kroatijos referendumą dėl to, ar leisti tos pačios lyties asmenų santuokas?

- Mes tikimės, kad sveikas protas nugalės, o dauguma neatims iš mažumos jiems priklausančių teisių, nes tai atimtų iš jų galimybę sėkmingai palaikyti ilgalaikius santykius. EP tiesiogiai paragino Kroatijos politikus turėti drąsos šiuo klausimu bei nepasiduoti labai stiprių katalikiškų pažiūrų lobistams.

- Ką dar gali padaryti EP be viešų pareiškimų?

- Šeimos įstatymas ir santuokos apibrėžimas išlieka išskirtine kiekvienos ES valstybės narės teise. Taigi šioje srityje neturime kietosios galios. Turime minkštąją galią, ją ir naudojame.

- Ar kalbama dėl visą ES apimančio įstatymo, galinčio apsaugoti tos pačios lyties santuokas visose ES valstybėse narėse?

- Mes keliame šį klausimą EP. Manau, kad galiausiai šie klausimai atsidurs Europos Žmogaus Teisių Tesime, kur jiems ir vieta. Taip pat kyla klausimas dėl ES teikiamų privalumų, tarp kurių ir judėjimo laisvės užtikrinimas visiems ES gyventojams, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos. Šiuo metu jei gyvenate tos pačios lyties partnerystėje ar santuokoje ir keliaujate į valstybę, kurioje atitinkamas įstatymas nėra priimtas, jūsų teisės yra menkinamos. Tai varžo LGBT bendruomenei priklausančių asmenų judėjimo laisvę. Mums gali teikti spręsti šį klausimą Europos Teisingumo Teisme.

Tačiau nepaisant EP nuomonės reiškimo, EK pasisakymo už vienos lyties asmenų santuokas, tik ES valstybėms narėms priklauso teisė priimti galutinį sprendimą.

Argi negali kas nors pasakyti: „Minutėlę, ES ragina nacionalinius parlamentus būti drąsius ir pasielgti teisingai, tuo tarpu EP nedaro nieko, palikdamas šį klausimą spręsti teismams?“
EP nuosekliai gina lygias teises, šiuo metu brėžiame gaires lygybei užtikrinti. Jos bus pateiktos EK, o tada ES šalims narėms, mes tikimės, kad šios užtikrins lygias teises LGBT bendruomenės nariams.

Bet ES neturi tapti diktatore, atimančia galias iš ES šalių narių, nes tokiu atveju šios netektų legitimumo. Iš išorės primestiems įstatymams dažnai yra priešinamasi, o jei jie yra priimami, jų skyrėjas paprastai būna kaltinimas.

- Kas dar kovoja už LGBT bendruomenės narius valstybėse, kur jų teisės yra ribojamos?

- Vis daugiau įmonių teigia: „Norime atvykti ir plėtoti verslą jūsų šalyje, tačiau šiuo metu negalime atsivežti seksualinėms mažumoms priklausančių darbuotojų, o tai turės poveikio tam, kur mes vystysime verslą.“ Taigi tokioms valstybėms nėra jokios prasmės laikytis šios pozicijos, nes ilgalaikės partnerystės nėra tik heteroseksualų prerogatyva.

- Ar Kroatija yra vienetinis atvejis, ar visa Europa juda šia linkme?

- Neįtikėtina, tačiau jei atsigręžtume ir pažvelgtume į vieną iš Europos koncepcijos pradininkių – Prancūziją, pamatytume didžiulę religiniu pagrindu paremtą opoziciją, pasisakančią prieš lygybės koncepciją. Pažvelkime į dar vieną ES pradininkę – Italiją. Šioje šalyje taip pat egzistuoja religinė opozicija bei politinis bailumas šiuo klausimu.

Kitose ES šalyse narėse taip pat matome spekuliavimą su LGBT bendruomene susijusiomis temomis. Ypatingai puikiai ši tema tinka tada, kai yra prastų ekonominių ir su situacija šalies viduje susijusių naujienų. Kai lankiausi Zagrebe tarptautinėje gėjų, lesbiečių, biseksualų, transseksualų ir translyčių organizacijos kasmetinėje konferencijoje, susidariau įspūdį, kad tai šiltas, įtraukiantis ir svetingas miestas. Tikiu, kad tokie yra ir Kroatijos gyventojai, todėl viliuosi, kad jie balsuos tinkamai.