Žemiau pateikiamas tekstas, tai mano bandymas atkurti jų išsakytas mintis. Stengiuosi viską perteikti kuo autentiškiau.

Gruzijoje įsigalėjo autoritarinis režimas. Spaudos laisvės suvaržytos, taip nebuvo net Ševarnadzės laikais. Michailas Saakašvilis- Prezidentas ir Premjeras viename asmenyje. Neseniai pranešta apie Prezidento ketinimus perkelti Gruzijos parlamentą į Zugdidi. Esą tokiu būdu bus skatinama regioninė plėtra, keliai, infrastruktūra vakarų Gruzijoje. Konstitucinis Teismas jau yra iškeldintas į Batumi, prie jūros.

M. Saakašvilis vis labiau ignoruojamas užsienio lyderių, susitikti su juo vengia JAV prezidentas Barackas Obama, daugelis Europos valstybių vadovų (panaršius oficialų prezidento puslapį, paskutinis oficialus susitikimas įvyko 2010 sausį Taline su prezidentu Tomu Hendriksu Ilves). Valstybiniai televizijos kanalai šališkai pateikia politinę informaciją. M. Saakašvilis reformos sustojo ir realaus pokyčio šalyje nebėra matoma. Ekonomika auga iš anksčiau padarytų reformų inercijos, opozicionieriai pripažįsta, kad tas reformas taip pat inicijavo ir vykdė M. Saakašvilis, bet, jų manymu, prezidento pozicija iš esmės pasikeitė nuo 2007 metų.

Nesenai melagingai paskelbtas pranešimas Gruzijos TV dėl Gruzijos okupacijos ir M. Saakašvilio žūties, tai prezidento bandymas palaikyti įtampą šalyje, kuri prilygtų karinio konflikto galimybei, tokiu būdu išlaikant valdžios vadeles savo rankose.

Už ką pasisako Republikonų partija? Jie remia euro-atlantinę integraciją, griežtai pasisako už pro-vakarietišką Gruzijos politinę orientaciją, politines ir ekonomines reformas šalyje. Jų pačių manymu jų politinės programos su M. Saakašvilio partija yra artimos ir pagrindiniai jų tikslai yra tapatūs.

Skirtumas yra priemonės, kuriomis šie tikslai yra įgyvendinami.

Gruzinai taip pat papasakojo, kad Gruzijoje būdamas prieš M Saakašvilį tampi prezidento įvardinamas kaip Rusijos statytinis. Šalyje iš tiesų yra prorusiškos politinės jėgos, kurios pelnosi iš griežtos opozicijos prezidentui. Buvęs premjeras Zurabas Nogaidelis atstovaują vieną iš partijų artimą Maskvai. Apie milijoną gruzinų dirba ir gyvena Rusijos Federacijoje, todėl jiems Gruzijos karas atnešė ne tik netektį ir skausmą, bet ir pajamų praradimą, atleidimą iš darbo. Tokiomis aplinkybėmis lengva remti politiką, kuris sako sureguliuos padėtį, atras būdą susiderėti su Maskva.

Republikonai tokio požiūrio atsisako. Partijai svarbus Gruzijos teritorinis vientisumas ir karo padarytos žalos atlyginimas. Anot jų M. Saakašvilis juos taip pat priklijuoja prie rusų pakalikų, nes taip paprasčiau. Tokiu būdu sukuriami du poliai vienas provakarietiškas - prezidentinis, o kitas išdavikiškas, prorusiškas.

Man visos šios mintys buvo labai įdomios. Jau kurį laiką neteko lankytis Gruzijoje, kad įvertinčiau pasikeitimus ir dabartinę politinę situaciją. Pasitikiu Republikonų partijos atstovais, todėl nuoširdžiai nerimauju dėl Gruzijos ateities. Būtų labai gaila, jei Rožių revoliucijos iškovotą laisvę  sutryptų patys ant barikadų stovėję politikai. Šiame kontekste norisi pastebėti, kad galbūt artėja laikas pripažinti, kad į Gruziją galimi 3 požiūriai - "Saakašvilio", "Kremliaus" ir "ne-Saakašvilio/ne-Kremliaus"?

Benaršydamas Gruzijos Prezidento tinklalpyje radau komišką spaudos pranešimą, apie Lietuvos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio prezidentui Saakašviliui įteiktą "Tikime laisve" ženkliuką. Pranešime "ženkliukas" tapo "medaliu". Gal čia tik prasto vertėjo darbas, o gal...