Deguonis – tai pailsėti, studijuoti svetur išsiruošę, o gal ir persikeliantys į kitą šalį žmonės. Kraujagyslės – tai antžeminio transporto ir oro linijų keliai. O Europos Sąjungos ir valstybinės institucijos kartais suleidžia vieną-kitą vitaminų injekciją arba „išoperuoja“ kraujagysles kemšantį trombą.
Skaičiuojama, kad Europoje yra apie 450 oro uostų, iš kurių dauguma yra maži ir nuostolingi, dažnai priklausantys valstybei ar savivaldybėms. Norėdamos pritraukti kuo daugiau keliautojų ir pagalbos vietos verslui, jos siūlo įvairias geras sąlygas, kartais ir valstybės paramą, pigioms oro linijoms, kurios šiuos patogumus mielai priima.
Tokie santykiai dažnai primena priklausomybę: pigių oro linijų buvimas nedideliame oro uoste išties atneša pagyvėjimo, bet pagyvėjimas sparčiai slopsta, kai tik pigios oro linijos nutaria perskraidinti lėktuvų bazę kitur. Tad Europos Komisija (EK) įsikišo. „The Economist“ praneša, kad ką tik baigėsi konsultacijų periodas siūlomoms ES gairėms dėl valstybės paramos oro uostams ir oro transporto bendrovėms, kurios gali būti patvirtintos kitais metais. Jos apribotų valstybės paramą oro linijoms bei laikotarpius, kuriuos oro uostai gali oro bendrovėms taikyti mažesnius mokesčius nei sąnaudos.
Tai ateityje gali pabranginti pigių oro linijų skrydžius.
Vieni iš atidžiausių naujienų apie naujus skrydžius ir pigių oro linijų viražus skaitytojų yra tarptautiniai studentai, ir atvykstantys į Lietuvą iš svetur, ir iš Lietuvos keliaujantys mokytis į užsienį. Jie seka naujienas apie naujas skrydžių kryptis ir jų kainas, ieško „jungiamųjų“ oro uostų, kad galėtų Kalėdoms ar kitoms atostogoms grįžti namo. O studijos užsienyje, ypač apsikeitimo programos bakalauro lygyje, kai dauguma studentų dar nėra turėję gerai apmokamų darbų ir galimybių susitaupyti, yra sunkiai įmanomos be finansinės paramos.
Todėl šią savaitę Eurobloge diskutuosime apie paramą studijuojantiems užsienyje bei studijuoti Lietuvoje norintiems užsienio lietuviams.
Lietuvos institucijų parama teikiama studentams abiem kryptimis. Viena vertus, „Erasmus” stipendiją sudaro ne tik lėšos, skirtos Europos Komisijos, bet ir dalis nacionalinio biudžeto lėšų. Tad Lietuva iš biudžeto kartu su ES bendrafinansuoja „Erasmus“ stipendijas, kurias lietuvaičiai gauna mokydamiesi pagal apsikeitimų programas užsienyje.
Kita vertus, Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija, norėdama pritraukti išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių bei provaikaičių studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, teikia paramą jų studijoms Lietuvoje. Lenkijoje gimęs ir į Lietuvą persikėlęs Euroblogo autorius Tomas yra pasinaudojęs būtent tokia parama ir šią savaitę jis dalijasi savo patirtimi bei nuomone. „Už ir prieš“ rubrikoje diskutuosime, ar valstybės institucijos turėtų remti lietuvaičių studijas užsienyje, ar tai turėtų daryti Europos Komisija.
Parengė Vija Pakalkaitė