Didžiulis biudžeto deficito maras daugelyje Europos šalių ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, Graikijos pavyzdys rodo, kad skolų finansavimo rinkos priėjo ribą. Tačiau pagrindinis kaltininkas, sukėlęs ekonominę krizę ir daugelį šalių privedęs prie bankroto ribos, yra bankų sektorius. Ar tai nėra pakankama priežastis jiems prisidėti gelbėjant ekonomiką?- klausia lenkų dienraštis.
Nuo bankų gelbėjimo iki deficito mažinimo
Pagrindinė problema yra ta, kad kiekvienos šalies vyriausybė šiuo klausimu turi savo nuomonę. Vienintelis dalykas, dėl kurio buvo susitarta politinių viršūnių susitikimo metu G20 susirinkime, - kad kiekviena šalis turi elgtis taip, kaip pati mano esant teisinga. Kanados premjeras Stephenas Harperis, drąsiai sutikęs ekonominę krizę, nuo pat pradžių rėmė bet kokią pasaulinę bankų apmokestinimo schemą. Taip pat elgėsi ir kinai, nenorintys daryti papildomo spaudimo savo bankams.
Jų opozicijoje yra šalys, privalėjusios gelbėti savo bankus, o dabar turinčios sumažinti deficitą (JAV, Vokietija, JK ir Prancūzija). Nenorėdami susilpninti savo šalių finansinių institucijų konkurencinės padėties, jų lyderiai - Angela Merkel ar Davidas Cameronas - norėtų, kad pasaulinis banko mokestis būtų vienodas visoms šalims. Tokiu būdu būtų užkirstas kelias kapitalo nutekėjimui iš vienos šalies į kitą ir išvengta naujų mokesčių. Naujai mokesčių sistemai pritariantieji sutinka tik dėl papildomų bankų įsipareigojimų, bet nesusitaria, kokios pinigų sumos turėtų būti išleistos.
Kongresas atmetė B.Obamos planą
JAV prezidentas B.Obama nori susigrąžinti 100 milijardų dolerių (76,5 mlrd. eurų) ekonomikos gaivinimo programą. Naujasis mokestis būtų taikomas tik didžiosioms institucijoms, priklausomai nuo jų veiklos pobūdžio. Bankams, susijusiems su rizikingų investicijų strategijomis, mokestis būtų didesnis. Bet Kongresas atmetė šį planą -demokratai jį paaukojo, kad „prastumtų“ naują finansų sektoriaus reguliavimo tvarką.
Naujasis D. Britanijos premjeras D.Cameronas mano, kad bankai privalo prisidėti gelbėjant viešuosius finansus šalyse, kurių biudžeto deficitas panašus į Graikijos. Neseniai priimtame D. Britanijos biudžete numatytas naujas mokestis, apskaičiuotas pagal bendrą banko finansinį balansą. Iš šio mokesčio šiais metais turėtų būti gautas 1 milijardas svarų sterlingų, o kasmet nuo 2011 metų – po 2-2,5 milijardų svarų sterlingų. Šios lėšos pateks tiesiai į biudžetą.
Švedai – naujų banko mokesčių čempionai
Vokietija norėtų panašaus mokesčio, kuris siektų 1,2 mlrd.eurų per metus. A.Merkel ministrų kabinetas pasiūlė ne leisti šias lėšas, o jas kaupti specialiame „stabilizavimo fonde“ ir tokiu būdu apsidrausti sekančios bankų krizės atveju. Tuomet finansų institucijoms pagalba būtų teikiama iš fondo, o ne mokesčių mokėtojų kišenių. Fondas būtų apsaugotas nuo bet kokio politinio kišimosi, o jame esančios lėšos nebūtų naudojamos jokiems kitiems tikslams. Tiesa, tokio fondo idėja priklauso ne vokiečiams, o švedams, kurie ją pristatė 2009 m.
Būtent švedai yra naujųjų banko mokesčių čempionai. Švedija pageidautų, kad jų stabilizavimo fondo įplaukos per 15 metų sudarytų 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiuo tikslu didžiausi Švedijos bankai kasmet sumoka keletą šimtų milijonų kronų. Švedijos politikai skatina šio mokesčio modelį įvesti tarptautiniu mastu ir teigia, kad nedidelis mokestis nesuteikia bankui nuostolio, bet yra pakankamas tikslui pasiekti. Tačiau kritikai atkreipė dėmesį į šios sistemos silpnąją pusę: bankų mokestis yra apskaičiuotas remiantis Švedijos bankų apyvarta, išskyrus jų operacijas užsienyje, todėl dauguma institucijų orientuotos į Švediją, kur tradiciškai vengiama atlikti didelės rizikos operacijas. Švedijos bankai daug investavo į bankus Baltijos šalyse, dėl to patyrė didelių nuostolių.
Pokyčiai bankuose vyksta lėtai
"Šiuo metu svarstoma bankų mokesčių sistema -- šiek tiek daugiau nei populistinis gestas. Vyriausybės nori įtikinti visuomenę, kad bankai taip pat moka už krizę, bet sumos yra labai nedidelės, labiau simbolinės“, -- kalbėjo Varšuvos konsultacijų bendrovės „Xelion“ analitikas Piotras Kuczyńskis. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad bankai turi galingą ginklą: jie grasina bet kokius papildomus mokesčius užkrauti savo klientams.
Todėl šalys nustato labai mažus mokesčius bankams, tuo suteikdami bankams pranašumą. Pasaulio ekonomikos atsigavimas ir Lenkijos ekonomikos augimas nebus greitas, jei finansų sektorius atsisakys mokėti mokestį. Štai kodėl bankai vyriausybėms leido suprasti, kad geriau su jais nepradėti kovos. Bent jau kol kas vyriausybės laikosi tokių žaidimo taisyklių.
| Faktai |
| Prieš kelis mėnesius Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje teigiama, kad prie krizės prisidėjo ir premijos bankininkams. Pagal susitarimą su Europos Parlamentu (EP), bankininkai iš karto gaus ne daugiau nei 30 proc. premijos grynaisiais, o stambesnių premijų – 20 proc. Likusi premijos dalis bus išmokama vėliau, per ilgesnį laiką, 50 proc. premijos bus mokama akcijomis. |