Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (44)
Parduotuvėsė nebeliks žaislų lentynų „berniukams“ ir „mergaitėms“

Parduotuvėsė nebeliks žaislų lentynų „berniukams“ ir „mergaitėms“

Tiems, kas labiau atsukę ausis į dabartines diskusijas apie „gender maintreaming‘ą“ arba lyties – jos socialinių konstruktų – poveikį individui, jo profesijai, socialiniam statusui ir netgi mąstymo būdui bei charakteriui etc., nesukels didelės nuostabos tas faktas, kad per pastaruosius metus Jungtinėje Karalystėje net 12 vaikiškais žaislais prekiaujančių įmonių nutarė nebepakuoti žaislų pagal vaiko lytį. Jie teigia, kad žaislų prekybos vietose nebebus lentynų, skelbiančių pavadinimus „berniukams“ ir „mergaitėms“, nebebus išskiriamos dvi spalvos, automatiškai nurodančios, kokios lyties vaikui turėtų būti perkami atitinkami žaislai. (Informacija iš organizacijos „Let Toys Be Toys“).

Vienas didžiausių prekybos mažmenininkų „Marks and Spencer“ taip pat prisijungė prie tokio naujo požiūrio ir praėjusių metų gruodžio mėnesį apie tai paskelbė viešai. Tokios naujienos lengvai prasiskynė kelią į žiniasklaidą ne tik Jungtinėje Karalystėje, atgarsiai girdimi ir Lietuvoje.

Būtent dėl to, dabar yra atsiradusi dar viena puiki proga paklausti ir paieškoti atsakymų – ką tai reiškia, kaip tai vertinti ir ar reikia dėl to ką nors daryti?

Pirma, lietuviškose bangomis iškylančiose diskusijose galima rasti daug emocionalumo ir nemažai argumentų. Be abejo, kaip ir kiekviename klausime, yra mažiausiai dvi pasisakančios pusės. Šioje temoje, ne paslaptis, dvi pagrindinės pusės būtų tokios. Pirma, emocionalioji , „kam to reikia?!”– aktyvių tėvų organizacijos, bažnyčios atstovai, žmonės, save laikantys konservatoriais, dažnu atveju, konservatorių elektoratas, pagyvenusi visuomenės dalis ir kt. Kita pusė, dažnai atstovaujama „liberaliosios“ visuomenės dalies, akademinės bendruomenės, tarptautinių tyrėjų, žmogaus teisių gynėjų, na ir, be abejo, EIGE‘s – Europos Komisijos lyčių lygybės instituto, įsikūrusio pačiame Vilniaus centre. Nebloga didžiulių visuomenės dalių priešprieša, ar ne? Tikėtina, kad ne tik šiuo klausimu ji yra aktuali ir gyvybinga.

Šių pusių argumentai, trumpai tariant, vystomi maždaug taip: „Darželis ir pradinė mokykla, tai tas amžius, kai mes savo tam tikromis intervencijomis galime padaryti labai didelę įtaką vaiko pasaulėjautai ir pasaulėžiūrai. Tiesiog formuojasi pagrindas, kaip vaikas po to gyvens. Ir jeigu jam nuo mažų dienų yra akcentuojama rinktis būti kuo nors, pavyzdžiui, esi berniukas, bet gali būti ir mergaitė. Tai yra vis sėjama ta sėkla ir vaikui gali būti padaryta didžiulė žala.“

Yra ir žymioji Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, kuri labai susijusi su vaikais ir jų auklėjimu, bei kuria remiasi tokie žmonės, kaip profesorius Dainius Pūras. Jis teigia: „Konvencija įtvirtina požiūrį, kad vaikas yra ne daiktas ir ne kieno nors nuosavybė. Vaikas yra pilietis. Jis yra savo teisių šeimininkas. Jis yra ne objektas, o subjektas. Suaugusieji gali tikėtis užauginti atsakingą ir brandų pilietį, gerbiantį save ir kitus, tik tuo atveju, jei jie augins nuo mažumės vaiką ne bet kaip, o jį gerbdami. O tai reiškia, kad pradžiai suaugusieji turi atsisakyti bet kokios prievartos prieš vaiką ir kantriai mokytis neprievartinių auklėjimo būdų. Jei suaugusieji nori užauginti nuolankų ir paklusnų žmogų – tai jau rimta kalba apie tų suaugusiųjų vertybes.“

Kaip žinoti, kuri pusė yra arčiau tiesos? Nuo atsakymo priklausys ir tai, kaip įvertinsime žiniasklaidoje pateiktą naujieną dėl prekių – vaikiškų žaislų pristatymo parduotuvėse. Tad, klausimas nėra tiesiog apie spalvas, klausimas, kaip galėjote suprasti, yra daug gilesnis.

Žinoma, jokiame straipsnyje neįmanoma išanalizuoti visų pusių, emocijų ir argumentų kartu, tačiau galima pateikti nemažai klausimų ir net faktų, kurie paskatintų skaitytojus kvestionuoti savo išankstines nuostatas ir mintis. Štai keli pavyzdžiai:

Jeigu manome, kad mergaitės ir berniukai tokie skirtingi iš prigimties (tai yra jų savęs suvokimas nepriklauso nuo socialinių konstruktų), tuomet, kodėl taip svarbu juos rengti skirtingų spalvų drabužiais ir skirstyti žaislus į tinkamus vienai lyčiai ir netinkamus kitai?

Kodėl tokia akivaizdi ir didelė persvara profesijų pagal lytis (aiškiausiai matoma ne Vakarų Europoje)? Mokytojos, seselės, skrydžių palydovai, chirurgai, politikai ir t.t.

Kodėl mergaitės, turinčios vyresnius brolius (augančios kartu su jais) turi labiau išvystytą erdvinį matymą (paprastai – geometrinių figūrų suvokimą erdvėje)? Labiau, nei mergaitės augančios su vyresnėmis ar jaunesnėmis seserimis ar jaunesniais broliais?

Ir galiausiai, atsakykite sau atvirai ir nuoširdžiai į supaprastintą klausimą, ar Jūs norėtumėte, kad kas nors kitas (net, jei tai būtų jūsų tėvai, partneris ar geriausias draugas, o gal valstybė?!) spręstų už jus, kad būtent dėl jūsų lyties galite rengtis tik mėlynai arba tik rausvai, žaisti tik su konstruktoriais arba tik su lėlėmis, rinktis tik piloto arba tik humanitarinių mokslų profesiją..?

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA