Bene jautriausi klausimai – susiję su sveikata ir sveika mityba. Po balsavimo dėl organų donorystės, pasveikinau Europos Parlamento poziciją šiuo klausimu, nes esu įsitikinusi, jog būtina bendrijos lygiu sutvarkyti organų transplantacijos sistemą, kad ji taptų skaidri ir “švari”. Turime dėti visas pastangas užtikrinti kokybę ir saugą ES lygmeniu, nes kasmet 56 tūkst Europos piliečių laukia organu donorų.
Šitoks trūkumas ir poreikis iššaukia ne vien tik riziką netekti gyvybės, bet gali sąlygoti ir kitas – kriminalines problemas, kai pasipelnymo iš nelegalios organų donorystės tikslais grobiami žmonės. Tikiuosi, kad EP siekis prisidės prie pastangų tinkamai reglamentuoti sistemą ir svarbiausia – garantuos donorų ir pacientų apsaugą.
Trombinų ir sveikos mitybos bei GMO tematika yra verta išsamesnio aptarimo, kaip ir energijos tausojimas ar efektyvumas, tačiau ši sesija buvo ypatinga ir dar viena tema, kuri nėra labai dažna ir neretai pastaraisiais metais buvo aptariama tik kalbant apie jaunimo nedarbą. Kalbu apie verslo ir mokslo bendradarbiavimą, dėl kurio EP balsavo besibaigiant plenarinei sesijai.
Mokslo ir verslo dialogas
EP priimta rezoliucija dėl universitetų ir verslo dialogo. Ja raginama skatinti ir stiprinti naująją partnerystę verslo, mokslinių tyrimų, švietimo ir mokymo srityse.
Suprantama, už švietimo politikos formavimą bei įgyvendinimą atsakingos valstybės narės. Tačiau ši ES institucijų iniciatyva suteikti naujas ir realias paskatas verslo ir švietimo sektoriaus bendradarbiavimui, mano požiūriu, dabar, ekonominio sunkmečio laiku – ypatingai svarbi. Kai prarandamos darbo vietos ir praleidžiama proga pasinaudoti mokslo kuriama verte žmonių kompetencijoms, įmonių konkurencingumui ir ekonomikos augimui didinti. O juk universitetų vaidmuo reikšmingas ne tik ugdant bendrosios ir pilietinės kultūros pagrindus, bet ir užtikrinant, kad jauni žmonės, baigę studijas galėtų savarankiškai panaudodami įgytas žinias ir kūrybiškumą, kurti pridėtinę vertę savo veiklos srityse.
Veiksmingesnis verslo ir švietimo, mokslo bendradarbiavimas paskatintų darbo vietų kūrimą, prisidėtų prie ekonomikos augimo ir didintų intelektinį potencialą, juolab, kad universitetų ir įmonių bendradarbiavimas remiamas pagal daugelį ES programų.
Tačiau, panašu, kad net ir tuo atveju, kai visos pusės supranta šią verslo ir švietimo partnerystės būtinybę, aktyvaus, sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžių vis dar nėra tiek daug, kiek norėtųsi. Štai ir Lietuvoje, verslo sektoriaus investicijos į švietimą, aukštąjį mokslą ir mokslinius tyrimus yra palyginti tris kartus mažesnės, nei viešojo.
Svarstant pastarąją EP rezoliuciją dėl verslo ir švietimo partnerystės, išsakyta parama uždaviniams, kurie, tiesa, nėra nauji, tačiau iki šiol nebuvo labai sėkmingai įgyvendinami. Juk ne kartą kalbėta apie paramą naujovėms, mokslinių tyrimų ir jaunų mokslo darbuotojų skatinimą Europos darbo rinkoje bei verslumo ugdymo svarbą. Reikia tikėtis, kad laikotarpis leis valstybėms narėms, institucijoms bei privačiam sektoriui pažvelgti į šiuos uždavinius ir Europos Parlamento paskatas naujai, su didesniu postūmiu, ieškant naujų galimybių dirbti išvien.
Juolab, kad skatinti universitetų ir įmonių bendradarbiavimą dar kartą paragintos ir nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos: kviečiama ir toliau kartu su privataus sektoriaus pastangomis plėtoti ir finansuoti veiksmus bei priemones, kurios stiprina verslo ir švietimo sąveiką.
Ypatingai svarbu atrodo dėmesį skirti mažųjų ir vidutinių įmonių prieigai prie universitetų ir mokslo institucijų sukuriamos produkcijos. Laikas kažkokiu būdu pradėti ugdyti tokią bendradarbiavimo kultūrą, kad mokslinių tyrimų rezultatų vertė džiugintų ne tik pačius mokslininkus, bet ir būtų vertinama, pritaikoma kasdienėms visuomenės reikmėms, šiuo konkrečiu atveju – viešojo sektoriaus problemų sprendimui, verslo konkurencingumui ir vystymuisi.