Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Nuomonė. Kas svarbiau: žemės ūkio politika ar Europos integracija?

Nuomonė. Kas svarbiau: žemės ūkio politika ar Europos integracija?

„Amžinoji BŽŪP: nenuoseklumas, inertiškumas ir švaistymas“ būtų sąžiningas Europos Komisijos komunikato dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) nuo 2013 m., pavadinimas“, „European Voice“ svetainėje rašo Valentin Zahrnt, Europos tarptautinės politinės ekonomikos centro tyrėjas ir tinklapio www.reformthecap.eu redaktorius.

Pagal galutinius Komisijos pasiūlymus, tiesioginės ES išmokos ūkininkams liks pagrindiniu ES žemės ūkio politikos ramsčiu. Liaupsinama aplinkos apsauga ir poveikio klimatui mažinimas, tačiau nepasiūlyta jokių konkrečių strateginių instrumentų ir nesuteikta pirmenybė gauti finansavimą, apsiribota tik neaiškiomis bendromis formuluotėmis apie tiesioginių išmokų panaudojimą „žalesniam“ žemės ūkiui skatinti, rašo ekspertas.

Ar nevertėjo tikėtis, kad Komisija pasiūlys imtis drąsesnių reformų, kurias ji svarstė dar 2009 m.? Juk ES pastaruoju metu sutelkė dėmesį į didžiąją 2020 m. Europos strategiją ir augančius nacionalinius deficitus.

Visų pirma, būsimasis ilgalaikis ES biudžetas mažiausiai nukentėtų, jei pinigai būtų leidžiami protingai, teigia V. Zahrnt.

Antra, ES galėtų vėl sustiprėti, jei geriau atspindėtų ateities prioritetus. Piliečiai niekuomet iš tiesų nerems ES, jei ši švaistys lėšas vienai politiškai svarbiai sričiai visų kitų ekonomikos sričių sąskaita.
Trečia, BŽŪP griauna Europos finansinį solidarumą. Kelios pagrindinės BŽŪP finansuotojos išsikovojo nuolaidas įmokoms į ES biudžetą. Jei BŽŪP taptų taupesnė ir „žalesnė“, tai padėtų pakeisti ES biudžeto finansavimo mechanizmą ir atsisakyti išimčių ar sumažinti jų skaičių.

Ketvirta, daugumai BŽŪP asocijuojasi su biurokratija, neskaidrumu ir prastu valdymu. Nors šis tas nuveikta, bandant supaprastinti procesus ir padidinti atsakomybę, tačiau, kol nebus iš esmės pakeistas BŽŪP pagrindinis mechanizmas, tol juo, kaip blogu pavyzdžiu, naudosis visi, siekiantys diskredituoti ES kaip nedemokratišką, technokratų ir lobistų kontroliuojamą projektą, mano V. Zahrnt.

Penkta, finansinė, ekonominė ir fiskalinė krizė sukūrė, o gal tik atskleidė poreikį perduoti dalį kompetencijų Briuseliui, kuris griežčiau prižiūrėtų visas sritis. Žemės ūkyje, priešingai, centralizacija kaip konkurencingumo garantas nėra tokia reikalinga, nes nuo kišimosi į rinką ir produkcijos subsidijų pereita prie tiesioginių išmokų ir specializuotų išmokų už tam tikras bendrojo vartojimo prekes. Jei ES perleistų savo galias žemės ūkio srityje, rašo ekspertas, ji aiškiai parodytų, jog Europos integracija nėra vienpusė, kad tai lankstus procesas, galintis prisitaikyti prie besikeičiančių poreikių.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA